- LRT radijo laida "Ryto garsai", LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Investicijos į mūsų šalį ateina vangiai pirmiausia dėl biurokratinių trukdžių. Taip teigia Ūkio ministrė Birutė Vėsaitė. Pasak jos, teritorijos detalųjį planą investuotojai yra priversti rengti net šešerius metus – toks laiko tarpas esą per ilgas ir atbaido investuotojus.
„Pirmiausia taisytinas Teritorijų planavimo įstatymas, nes investuotojui, norinčiam parengti bendrąjį detalųjį, specialųjį planą (jei viskas daroma pagal procedūras), prireiktų šešerių metų, o paprastai per tokį laiką siekiama susigrąžinti investicijas“, – sako B. Vėsaitė. Jos teigimu, įstatymas šiuo metu yra atiduotas Vyriausybei, o Ūkio ministerija prižiūrės, kad jis būtų maksimaliai palankus verslui.
Kita priežastis, dėl ko stringa investicijos iš užsienio, anot B. Vėsaitės, yra bendruomenės, besipriešinančios jų pašonėje vykdomai gamybai. „Prisidengiama viešojo intereso gynimu, kuris iš tikrųjų dažnai prieštarauja viešajam gėriui ir atstovaujama tik siauros asmenų grupės interesams“, – įsitikinusi B. Vėsaitė. Todėl, pasak jos, siūloma taisyti Prokuratūros įstatymą.
Ūkio ministrės manymu, skubiai reikia pertvarkyti ir švietimo sistemą, kuri šiandien esą neatitinka darbo rinkos poreikių. „Man tenka susitikti su regionuose dirbančiais verslininkais, kurie sako, kad laisvai galėtų padvigubinti ar patrigubinti gamybą, bet trūksta kvalifikuotos, motyvuotos darbo jėgos“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Ji teigia, kad vis dar reikėtų pagalvoti ir apie nulinį pelno mokesčio tarifą į technologines darbo vietas reinvestuojamam pelnui. Esą tiek mūsų, tiek užsienio investuotojams tai būtų didžiulė paskata plėtoti savo verslą Lietuvoje.
„Dar noriu paminėti, kad technologiniai, pramoniniai parkai, įkurti savivaldybių teritorijose, naujos laisvos ekonominės zonos, į kurių infrastruktūrą investuotos milijoninės Europos paramos lėšos, pritrauks naujų užsienio investuotojų“, – tvirtina B. Vėsaitė.
Pasak jos, Ūkio ministerija suskaičiavo paramos likučius ir paskelbė kelis projektus, skirtus investuoti į Lietuvos regionus. „T. y. [investicijų skatinimo programa] „Invest LT plius“, kai galima investuoti į visus regionus, išskyrus Klaipėdą, Vilnių ir Kauną. Manau, kad visos šios priemonės pritrauks naujų užsienio investicijų“, – įsitikinusi ūkio ministrė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...