- Lukas Juozapaitis/BNS, Lukas Juozapaitis/ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė penktadienį su Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos už turizmo politiką atsakingais valdžios atstovais pasirašė bendrą pareiškimą, kuriuo valstybės įsipareigojo aktyviau bendradarbiauti turizmo srityje, pasmerkė Rusijos karinius veiksmus ir jų žalą bendrai regiono „turizmo ekosistemai“.
Bendru visų valstybių darbu bus siekiama susigrąžinti turistus prasidėjus vasaros sezonui bei susitelkti teikiant paramą Ukrainos turizmo ekosistemai atkurti.
Šalys įsipareigojo padėti Ukrainai atgaivinti savo turizmo sektorių, imtis visų įmanomų priemonių, kad Rusija būtų pašalinta iš visų tarptautinių turizmo organizacijų, kol tęsia karą Ukrainoje. Valstybės sutarė tarpusavyje dalintis statistine informacija, patirtimi bei kontaktais.
Dokumente taip pat kaip agresorė smerkiama karą prieš Ukrainą pradėjusi Rusija, pripažįstama, kad jos kariniai veiksmai padarė didelę žalą ne tik Ukrainos, bet ir Lenkijos bei Baltijos šalių turizmo patrauklumui ir saugumui.
„Klausimas, kurį šiandien su kolegomis nagrinėjame, yra kaip padėti Ukrainai ir parodyti regioninį palaikymą – ne tik Lietuvos nacionalinį“, – po pasirašymo susitarimo tikslą įvardijo A. Armonaitė.
Pasak ministrės, turistų srautai po COVID-19 pandemijos negrįžta į prieš pandeminį lygį, kadangi svečiai iš užsienio vengia vykti ilsėtis į regioną, kurio kaimynystėje vyksta karas. Tokiomis sąlygomis, jos teigimu, visos susitarimą pasirašiusios valstybės turi bendradarbiauti.
„Dabar daug kas bijo dėl savo saugumo, ne visi turi informaciją, kad Baltijos šalyse, Lenkijoje karas nevyksta, čia NATO. Mes turime ne konkuruoti, bet dirbti kartu, nes pritraukti turistus į regioną apsimoka visoms šioms regiono šalims. Jei turistas atvyks į Lietuvą, jis greičiausiai užvažiuos ir į Latviją, ir į Estiją, ir t. t.“, – dėstė A. Armonaitė.
Penktadienį Vilniuje vyksta Baltijos regiono turizmo atstovų suvažiavimas, skirtas Ukrainos turizmui palaikyti ir bendriems veiksmams aptarti skatinant turizmo atsigavimą, prasidėjus vasaros sezonui.
Turizmo verslo atstovai iš Lietuvos, Estijos, Suomijos, Ukrainos diskutuoja, kaip padvigubinti turizmo išlaidas regione, ką naujo pasiūlyti turistams, kaip padidinti iš turizmo gaunamą naudą vietos bendruomenėms.
Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovė: po karo kai kuriuos rusų agresijos įkalčius paversime lankytinais objektais
Kai kurie Rusijos invazijos ženklai karui pasibaigus taps lankytinais objektais, sako Ukrainos Turizmo plėtros agentūros vadovė Mariana Oleskiv. Anot jos, turistų iš užsienio šalis lauks, kai į Ukrainą bus galima atskristi.
„Ukraina bus atvira turistams iš užsienio tuomet, kai atsivers Ukrainos oro erdvė, susidomėjimas Ukraina bus. Tačiau šiuo metu siekiame, kad šalies svečiai nematytų vien griuvėsių, bet ir jos grožį. Taip pat skatinsime aplankyti vietoves, kur vyksta karas, vietas, kurios kels prisiminimus“, – penktadienį Vilniuje, pasirašius bendrą Baltijos šalių, Lenkijos ir Ukrainos susitarimą bendradarbiauti turizmo srityje žurnalistams sakė M. Oleskiv.
Šiuo metu, anot jos, Ukrainoje rengiami keli turizmo skatinimo projektai, kuriais bus prisimenama Rusijos invazija ir jos aukos.
„Bus steigiami karo memorialai, pavyzdžiui tiltas Irpinėje, po kuriuo slėpėsi žmonės – šie kadrai žinomi visame pasaulyje, buvo spausdinti ant žurnalų viršelių. Ten bus memorialas, o šalia bus statomas naujas tiltas“, – pasakojo M. Oleskiv.
„Taip yra daug kitų vietovių – Buča, Borodijanka – kuriose žmonės nori prisiminti tuos, kurie žuvo nuo karo žiaurumų, ukrainiečių tautos genocido. Atminimo paminklai bus ir ten, kadangi sieksime, kad pasaulis nepamirštų šio karo pamokų“, – tęsė ji.
Taip pat šalies svečiams, pasak Ukrainos turizmo plėtros agentūros vadovės, bus planuojamos nuotraukų parodos, kuriose bus siekiama pavaizduoti net tik kadrus iš karo, bet ir Ukrainos grožį.
„Kad žmonės matytų ir nepamirštų Ukrainos, nes jau nemažai kalbama, kad žmonės nuo šio karo pradeda pavargti. Tačiau žinios iš Ukrainos pirmuosiuose puslapiuose privalo išlikti ir toliau – karas vis dar vyksta“, – teigė M. Oleskiv.
Aptardama dabartinę Ukrainos turizmo būklę ji pažymėjo, kad pirmuosius du karo mėnesius Vakarų Ukrainos viešbučiai buvo pilnai rezervuoti iš pavojingų šalies regionų vykusių gyventojų, vėliau kelionių paklausa krito.
„Nedaug žmonių tam turi pinigų, be to, ne visiems atrodo normalu šiuo metu keliauti ir ilsėtis, kadangi šalyje vyksta karas. Yra tokia moralinė dilema, kad dabar ne laikas keliauti“, – sakė ji.
Anot jos, Ukrainos turizmo srityje dirbo apie 1 mln. žmonių, o prasidėjus karui didelė dalis jų neteko darbo.
„Jaučiame didelius nuostolius, nes turizmo sezonas jau prasidėjęs. Pietų Ukrainoje turizmas neegzistuoja, kadangi Ukrainos pajūryje nėra saugu“, – teigė M. Oleskiv.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Likus kelioms dienoms iki sinchronizacijos, Vaičiūnas gyventojus perspėja apie galimą dezinformaciją
Likus mažiau nei savaitei iki Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizacijos su žemynine Europa, energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas tikina, kad gyventojams tam specialiai ruoštis nereikia. ...
-
LEA: pirmąjį šių metų mėnesį šalyje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros
Sausį Lietuvoje pagaminta 75 proc. visos suvartotos elektros, skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Savivaldai siūloma daugiau lėšų saulės parkams iš mokesčio už gamtos išteklius
Grupė Seimo narių iš socialdemokratų frakcijos siekia sumažinti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius atskaitymus į valstybės biudžetą padidinant savivaldybėms tenkančią šio mokesčio dalį. ...
-
Siūloma patvirtinti „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius planą
Susisiekimo ministerija siūlo patvirtinti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ linijos Kaunas–Vilnius komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo planą – Vyriausybei jį patvirtinus bus galima pradėti žemės pa...
-
Kasčiūnas „įkando“: premjeras dar nepadaręs namų darbų
Buvęs krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas sako, kad valdantieji nėra parengę plano dėl ilgalaikio gynybos finansavimo, o premjeras G. Paluckas „nepadarė namų darbų“. ...
-
Nauja realybė – butai brangsta ir mažėja: tai nėra orus gyvenimas
Gyvenimas mažuose butuose kenkia vaikų fizinei ir psichinei sveikatai, o šeimų, kurios gyvena susispaudusios, skaičius auga. Tokią nerimą keliančią informaciją pateikė Nacionalinis skurdo mažinimo organizacijų tinklas. Tačiau nekilnojamojo ...
-
Vilniaus meras pažėrė keletą idėjų, kur gauti pinigų
Siekiant ženkliai didinti gynybos finansavimą, sostinės meras Valdas Benkunskas siūlo krašto apsaugai reikalingas lėšas skirti parduodant nenaudojamą valstybinę žemę, valstybei priklausančias akcijas įmonėse. ...
-
„Sodra“: kaip apskaičiuojamas pensijos dydis – galite pasitikrinti, kiek jums priklauso
Sausį „Sodra“ išmokėjo po indeksavimo padidintas senatvės pensijas. Vasarį pensijų mokėjimas prasidės 7 d. ir tęsis iki 26 d. Gyventojai dažnai domisi: ar senatvės pensija buvo padidinta teisingai? Kodėl po indeksavimo pensijos dy...
-
Paluckas: partijų susitarimas prasmingas, bet pinigų nėra
Premjeras Gintautas Paluckas sako, jog partijų susitarimas dėl gynybos galėtų būti atnaujintas, tačiau prioritetą Vyriausybė skiria gausesnio krašto apsaugos finansavimo paieškoms. ...
-
Kritika naujiems pensijų pokyčiams tęsiasi: kyla pavojus
Antros pakopos pensijų sistemą reformuoti nebus lengva. Tiek valdantieji, tiek opozicija negaili kritikos ministrės Ingos Ruginienės pasiūlymams. ...