- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos premjeras Algirdas Butkevičius tikisi įtikinti naująjį Estijos ministrą pirmininką Taavisą Roivasą (Tavisą Reivasą) susitarti dėl Vilniaus prijungimo prie bendro geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ projekto, nors pats A.Butkevičius pripažįsta, kad Estija turi priežasčių nepritarti Vilniaus prijungimui.
„Rytoj lankysis Estijos ministras pirmininkas ir tikiuosi, kad nutarsim ir priimsim jau galutinius sprendimus dėl „Rail Baltica 2“, - antradienį interviu LRT radijui sakė A.Butkevičius.
Tačiau premjeras pripažino, kad Estija ir Latvija turi priežasčių nepritarti Lietuvos siekiui prie „Rail Baltica“ vėžės prijungti Vilnių.
„Tas priešinimas iš jų dalinai yra pagrįstas, dėl to, kad Lietuva nereikalavo anksčiau, kad Vilnius būtų įtrauktas į šitą projektą ir įvertinus galimybių studiją, buvo numatytas finansavimas projektui be atšakos į Vilnių. O suma yra žinoma, kokia turėtų būti. Savaime suprantama, Latvija ir Estija būtų nepatenkintos, jei būtų tam tikra suma paimama geležinkelio jungčiai tarp Kauno ir Vilniaus, tada ženkliai reiktų prisidėti kiekvienam iš nacionalinių biudžetų“, - tikino ministras pirmininkas.
Premjeras antradienį lankosi Kaune, kur apžiūrės „Rail Baltica“ ruožo nuo Lenkijos iki Kauno statybas, kurias numatoma baigti iki 2015 metų pabaigos.
Baltijos valstybės daugiau nei pusmetį bando pasiekti susitarimą dėl bendros „Rail Baltica“ įmonės įkūrimo. Balandžio pabaigoje trijų šalių susisiekimo viceministrai pasiekė preliminarų susitarimą, kad Vilnius turi būti integruota trasos dalimi.
Ši klausimas iki tol buvo pagrindinė nesutarimų priežastis derybose. Lietuva laikėsi pozicijos, kad Vilnių bus galima prijungti kitoje finansinėje perspektyvoje, tačiau patį principą, kad sostinė yra vėžės dalis, reikėtų įtvirtinti akcininkų sutartyje. Tam nepritarė Estija, kuri norėjo Vilnių į projektą įtraukti vėliau, kai bus atliktos galimybių studijos ir susiderėta su Europos Komisija.
Apytikriais skaičiavimais, „Rail Baltica“ kainuos 3,7 mlrd. eurų, linija galėtų būti nutiesta 2019–2024 metais.
Geležinkelis turėtų sujungti Helsinkį, Taliną, Rygą, Vilnių ir Varšuvą, pratęsiant jį iki Berlyno. Europos Sąjungos lėšomis turėtų būti finansuojama 85 proc. projekto vertės. Lietuvos susisiekimo ministras praėjusią savaitę pareiškė, kad projektas gali kainuoti apie 18 mlrd. litų.
Bendras „Rail Baltica“ trasos ilgis Lietuvoje turėtų siekti apie 360 kilometrų, Latvijoje – kiek daugiau nei 300 kilometrų, Estijoje – apie 300 kilometrų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva tęsia milijardų paieškas
Siūlymų, iš kur gauti pinigų gynybai, kaip iš gausybės rago. Prezidentūra norėtų gauti daugiau lėšų apmokestindama valstybės rezervus, paimti ir įdarbinti žmonių indėlius, dar labiau prispausti šešėlį, na ir, ...
-
Lietuvoje – vis daugiau darbo jėgos iš užsienio: prakalbo apie vieną šalį
Lietuvoje daugėja leidimą gyventi šalyje turinčių filipiniečių, dvigubai padidėjo leidimus turinčių Pakistano, Bangladešo ir Indijos piliečių skaičius, rodo sausio mėnesio Migracijos departamento duomenys. ...
-
Kelionių organizatoriai: tikrai yra kelialapių juokingomis kainomis
Lietuvoje ir Europoje pastaraisiais metais žiemą trūkstant sniego, lietuviai šaltojo sezono atostogas vis dažniau praleidžia slidinėdami Skandinavijos šalyse, tačiau aktyviai keliauja ir po šiltuosius kraštus, sako turizmo ve...
-
Lietuvoje pernai registruoti 42 baltarusiški traktoriai – dukart mažiau nei užpernai
Lietuvoje praėjusiais metais buvo registruoti 42 baltarusiškai traktoriai, tai yra maždaug du kartus mažiau negu užpernai, šeštadienį pranešė LNK žinios. ...
-
Generalinis komisaras finansavimą vidaus saugumui ragina susieti su BVP
Lietuvos policijos generalinis komisaras Arūnas Paulauskas ragina vidaus saugumo tarnybas finansuoti skiriant fiksuotą procentą nuo šalies bendrojo vidaus produkto (BVP), kaip finansuojama krašto apsauga. ...
-
Vilniuje norima įvesti rinkliavą už dalijimąsi paspirtukais ir dviračiais
Vilniuje ketinama įvesti rinkliavą už leidimus dalintis elektriniais paspirtukais ar dviračiais. Vieno euro mėnesio rinkliavą joms reikėtų mokėti už kiekvieną siūlomą paspirtukų ar dviratį. ...
-
Byla dėl Kinijos sankcijų Lietuvai bus tęsiama
Europos Komisiją (EK) tęs bylą Pasaulio prekybos organizacijoje (PPO) dėl galimų Kinijos prekybos ribojimų Lietuvai, penktadienį skelbia LRT. ...
-
ILTE: paskolų galės gauti ne tik gaminantys vartotojai
Saulės ir vėjo parkų, skirtų gaminantiems vartotojams, vystytojams bus išdalyta iki 100 mln. eurų paskolų už ne daugiau kaip 3 proc. metų palūkanas, pranešė nacionalinis plėtros bankas ILTE. ...
-
Kai kuriems elektros vartotojams gresia naujas mokestis
70 tūkst. elektros vartotojų gresia naujas mokestis. Uždelsus deklaruoti skaitiklių rodmenis ilgiau nei metus, šį darbą už gyventojus atliks ESO darbuotojai. O už rodmenų nurašymą dar teks susimokėti beveik 22 eurus. Iki šiol u...
-
Šimkus: prieš didinant mokesčius, peržvelkime lengvatas
Prieš svarstant, kuriuos mokesčius reiktų didinti, norint pasiekti reikalingą gynybos finansavimą, reiktų peržvelgti šiuo metu taikomas lengvatas, mano Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus. Pasak jo, jei nebūt...