- Tomas Kavaliauskas, Lidija Jankauskienė, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Statistika rodo, kad po trejų metų Lietuvoje penktadalį gyventojų sudarys 65-erių ir vyresni, dar po dešimtmečio tokių žmonių bus trečdalis. Todėl verslas ir valstybė bus priversti vyresniems žmonėms sudaryti sąlygas, kad šie galėtų dirbti net ir išėję į pensiją.
Tačiau verslas sako dar tik besiruošiantis demografiniams pokyčiams, o valstybė, nors prikūrusi ir ratifikavusi krūvą dokumentų, į besikeičiančią visuomenės struktūrą reaguoja tik popieriuje.
„Turiu gerą vadovą, kuris supranta mano darbo esmę ir prasmę, ir aš dėl to norėdamas pakeliauti ir normaliai pakeliauti ne tik po Lietuvą, bet ir kitus kraštus, todėl ir dirbu“, – pasakojo „Swedbanko“ turto vertintojas Robertas Pakeltis.
Paklaustas, ar nedirbtų, jeigu pinigų būtų pakankamai, jis teigė norintis dirbti, kol leidžia sveikata.
Buvęs sportininkas, gerai besijaučiantis 64 metų specialistas tęsia karjerą viename didžiausių šalies komercinių bankų. Tačiau nemaža dalis darbdavių linkę priimti tik tuos, kuriems iki pensinio amžiaus dar labai toli, nors darbo rinka keičiasi jau dabar, o po 6-7 metų vis daugiau bus priešpensinio ir pensinio amžiaus žmonių.
„Šiuo metu tie, kuriems 60 ir daugiau, sudaro ketvirtadalį mūsų visuomenės, tik mes jų nematome didmiesčiuose, čia Vilniuje, bet visas kaimas tai ten koncentracija. Tiems kuriems 65 ir daugiau, jų penktadalis, irgi nelabai juos matome ir gal nelabai norime matyti, tai mūsų skausmas. Bet šis gausėjimas žmonių, kurie sulauks pensinio mažiaus, kurie 65 metų, labai sparčiai daugės per ateinančius 10-15 metų“, – sakė VDU Demografinių tyrimų centro vadovė prof. Vlada Stankūnienė.
Didžiosiose šalies įmonėse dirba įvairaus amžiaus žmonių ir, jei leidžia jėgos bei sveikata, darbdaviai linkę įkalbėti žmones darbuotis toliau, nors šie pripažįsta dažniau linkę išeiti į užtarnautą poilsį.
„Mums yra svarbiausia žmogaus gebėjimas atlikti tam tikrą darbą, jo kvalifikacija ir kitas dalykas – noras dirbti, motyvacija ir, kitaip tariant, ne lytis ar žmogaus amžius“, – kalbėjo „MAXIMA LT“ komunikacijos vadybininkė Kornelija Sakalaitė.
Mums yra svarbiausia žmogaus gebėjimas atlikti tam tikrą darbą, jo kvalifikacija ir kitas dalykas – noras dirbti, motyvacija ir, kitaip tariant, ne lytis ar žmogaus amžius.
Lietuvoje 65-erių ir vyresnių žmonių užimtumas 2013 m. tesiekė vos penkis procentus, kai Portugalijoje, Rumunijoje ar Estijoje buvo 2-2,5 karto didesnis. Senjorai ar jais netrukus tapsiantys sako, kad karjerą sutiktų tęsti, jei pagerėtų finansinė padėtis, galėtų dirbti lankstesniu darbo grafiku, turėtų sąlygas saviraiškai. Tačiau darbdaviai pripažįsta, kad apie vyresnių žmonių įtraukimą į darbo rinką ir darbo aplinkos pritaikymą dar tik svarsto.
„Mūsų senėjimas, kaip bebūtume liūdnai nusiteikę, yra didžiausias ES, mes greičiausiai senstame, ir esu skaičius ne kartą pateikęs, kad jei mes turime dabar vidutinį amžių apie 43, tai bijau kad apie 2023-2025 m. turėsime vidutinį amžių apie 54, ir iš esmės yra didelis klausimas, kaip mes toliau gyvensime. Tai nėra vien tik Lietuvos problema. Visoje Europoje senėjimas vyksta, ir verslas labai susirūpinęs kaip integruoti žmones į darbo rinką. O tam reikia, kad valstybė ir perkvalifikavimo sistemą sutvarkytų, ir švietimo sistemą, ir be abejo pačios įmonės tam turi ruoštis, investuoti, kad tie žmonės galėtų užtikrinti įmonės funkcionavimą“, – sakė Pramonininkų konfederacijos prezidentas Robertas Dargis.
Tačiau sprendžiant darbo rinkos ir vyresnių žmonių integracijos problemas valstybė kol kas dažniausiai rūpinasi tik popieriuje.
„Lietuvoje mes turime pasirengę visus dokumentus, kuriuos EK, JT iš mūsų nori, bet dokumentai neveikia. Kaip, pavyzdžiui, slaugos sektorius. Valstybės kontrolės dokumentuose vienintelis dokumentas, darytas apie slaugą. Sakoma, kad už 80 mln. eurų 2014 m. buvo suteikta 13 tūkst. žmonių socialinių paslaugų, vyresnio amžiaus žmonių, o kiek iš viso yra tokių žmonių, jūs tokio skaičiaus nerasite, nes niekas nedaro šitų tyrimų, niekas nesidomi. Dar toje pačioje Valstybės kontrolės ataskaitoje sakoma, kad 2/3 savivaldybių nekaupia duomenų apie vyresnio amžiaus žmones. Nelaupia, tai tų žmonių nėra. Vis daugiau senesnių žmonių atsiras Lietuvoje, ir jauni žmonės negalėdami finansuoti visko, stengsis migruoti, ta problema eksponentiškai pradės augti, nevaldomai, o mes iš kitos pusės turėsime, kad valstybė, o tiksliau, administracinis valstybės aparatas, nesugeba šitos problemos struktūrizuoti, artikuliuoti ir šitos problemos apmąstyti ir įgyvendinti“, svarstė SAM Sveikatos strateginės plėtros skyriaus vyr. specialistas Gintaras Grachauskas.
Jau po trejų metų Lietuvoje 65-erių ir vyresnių bus penktadalis gyventojų, dar po dešimtmečio – jau beveik trečdalis. Šio amžiaus viduryje kas dešimtas Lietuvos gyventojas bus 80-ies ir vyresnis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų1
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...
-
G. Šimkus: anksčiau laiko pasiimti lėšų iš pensijų fondų – tik kritiniais atvejais2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad negali būti palikta jokių „atvirų“ galimybių anksčiau laiko pasiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, išskyrus kritinius atv...
-
Seimas imasi pataisų, kurios atpigintų paskolų refinansavimą
Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti paskolų refinansavimo sąlygas. ...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: šalies keliams sutvarkyti skiriamų milijardų neužtenka3
Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas...
-
Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šiemet į šalies biudžetą sumokėjo nemažą sumą1
Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Prezidento patarėja: pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį2
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo p...