- Aurimas Ragelis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas.
„Mūsų vertinimas, kuris pagrįstas ir „Via Lietuvos“ informacija, sako, kad 2025–2028 metais realus poreikis siekiant sutvarkyti būtinąjį kiekį tiltų, siekiant tvarkyti tuos kelius, kurių būklė neatitinka nustatytų reikalavimų (...) yra arti 8 mlrd. eurų“, – spaudos konferencijoje antradienį sakė Šarūnas Frolenka.
Anot jo, prognozuojama, kad geriausiu atveju keliams ir tiltams per šį laiką bus skirta apie 2,4 mlrd. eurų.
Pasak Š. Frolenkos, realiai vertinant, kelių finansavimas turėtų siekti bent 1 mlrd. eurų per metus.
„Kelių infrastruktūros finansavimas šiandienėmis kainomis turi būti ne mažesnis kaip 1 mlrd. eurų kasmet, tai leistų tęsti pradėtas strateginių objektų statybas, užtikrinti savalaikį kelių remontą, pamažu didinti šalies tiltų saugumą“, – pranešime sakė Š. Frolenka.
„Tikime, kad ir dabartinį kelių finansavimą galima paskirstyti efektyviau (...). Dar ilgiau delsti ir netvarkyti kelių mūsų valstybei yra tiesiog per brangu“, – pranešime sakė laikinasis Lietuvos savivaldybių asociacijos (LSA) prezidentas Audrius Klišonis.
Pagal įstatymą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.
„Lietuvos kelių“ teigimu, stabiliam kelių gerinimui būtinas tvarus finansavimo modelis, todėl reikėtų sekti Lenkijos pavyzdžiu.
Š. Frolenkos teigimu, Lietuvoje keliams skiriama 15 kartų mažiau nei Lenkijoje, kur vienam valstybinių kelių kilometrui tenka beveik 0,5 mln. eurų, o Lietuvoje – tik 30 tūkst. eurų.
Siūloma, kad tvaraus kelių finansavimo modelio lėšų šaltiniai, be Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) fondo, galėtų būti elektroninė komercinio transporto apmokestinimo (e. tollingo) sistema, kuri leistų per metus surinkti apie 250 mln. eurų, o siūlomas steigti kelių plėtros fondas – dar apie 200 mln. eurų.
„Turime sekti Lenkijos pavyzdžiu ir sukurti naują plėtros fondą, kuriuo būtų finansuojami tik nauji statybos darbai tinkle, kuris nėra mokamas sunkiasvoriam transportui“, – spaudos konferencijoje sakė Š. Frolenka.
Susisiekimo ministras Marius Skuodis liepą sakė, kad reikėtų diskutuoti, ar „Via Lietuva“ galėtų gauti tiesioginių pajamų, o nebūtų finansuojama tik per biudžetą.Tokiu atveju, anot jo, galima būtų kalbėti apie kelių fondus.
Anot asociacijos, naujasis fondas galėtų būti pildomas iš sunkiasvorio transporto registracijos mokesčio ir naujos kelių naudotojų rinkliavos, kuri galėtų būti įvesta sumažinus degalų akcizą.
„Lietuvos kelių“ vadovo teigimu, Lietuvos automobilių kelių direkcijai tapus akcine bendrove „Via Lietuva“ ji vis dar negali pasiskolinti lėšų. Jo siūlymu, bendrovei galėtų atitekti visos lėšos iš kelių vinječių, o ateityje – iš e. tollingo, taip pat valstybinės reikšmės kelių tinklo įveiklinimo pajamos.
Tuo metu LSA ragina atlikti visapusišką šalies kelių būklės įvertinimą, nustatant finansavimo poreikį ir parengiant strategiją.
Finansų ministerijai gegužę pasiūlius didinti gynybos finansavimą didinant akcizus visų rūšių kurui, Š. Frolenka BNS teigė besitikintis, kad valdžia priims sprendimus, kurie leistų bent 80 proc. surenkamų akcizų skirti kelių priežiūrai ir remontui.
Lietuvoje keliams šiemet numatoma skirti 872 mln. eurų, tačiau lėšų kasmet trūksta sutvarkyti visus šalies kelius bei tiltus. Pagal įstatymą iš Kelių priežiūros ir plėtros programos skiriamo finansavimo 67 proc. tenka valstybinės reikšmės, 33 proc. – vietiniams keliams.
Šiemet liepą „Sprinter“ atliktos apklausos rezultatai parodė, kad kelių tiesimą ir remontą lietuviai įvardija kaip vieną iš dešimties aktualiausių problemų šalyje.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vinokurovas: sujungti Vilnių su Kaunu – labai nesudėtinga
Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas Vladimiras Vinokurovas neabejoja – turėti vandens kelią Nerimi, jungiantį Vilnių ir laikinąją sostinę, yra realu ir, jo teigimu, nesudėtinga. Anot generalinio direktoriaus, direkcija jau yra atlikusi visus...
-
Apklausa: paaiškėjo, kiek lietuvių atsisakytų 1 ir 2 centų monetų1
Du trečdaliai – 69 proc. Lietuvos gyventojų pritartų, kad būtų apvalinama pirkinių suma ir atsisakyta vieno bei dviejų centų monetų. Tam nepritartų 29 proc., o likę neturi nuomonės, rodo „Eurobarometro“ apklausa. ...
-
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos gruodį padidėjo
Gamintojų parduotos pramonės produkcijos kainos 2024 m. gruodį, palyginti su lapkričiu, padidėjo 0,5 proc., neįskaitant rafinuotų naftos produktų – padidėjo 0,4 proc., praneša Valstybės duomenų agentūra. ...
-
Gyventojams abejojant dėl II pakopos, siūlo didinti įmokas: mokame per mažai1
Konservatorių frakcijos Seime seniūnas Mindaugas Lingė sako, kad antrosios pensijų pakopos reforma, kad ir kokia ir bebūtų, savaime nenulems didesnių senatvės pensijų. Tam, pasak jo, reikalingos didesnės įmokos nuo atlyginimų į pensijų fondus. ...
-
Tyrimas: Lietuva ir kitos Vakarų šalys Rusijai tiekia kare naudojamas technologijas
Lietuva ir kitos Vakarų šalys pernai ir užpernai į Rusiją eksportavo technologijas, kurias rusai galimai panaudojo savo artilerijoje kare prieš Ukrainą, penktadienį pranešė LRT radijas. ...
-
Konservatorių frakcija su ministru aptars eksporto ribojimų laisvinimą
Seimo konservatorių frakcija penktadienį su ekonomikos ir inovacijų ministru Luku Savicku aptars iniciatyvą koreguoti ankstesnės Vyriausybės įvestą dvejopos paskirties prekių eksporto į trečiąsias šalis ribojimą oro transportu. ...
-
Paukštys: su Rusija verslo ryšių nebeturime, Kazachstane imamės prevencijos
Metų pradžioje kilus verslo nepasitenkinimui dėl draudimo lėktuvais eksportuoti dvejopo naudojimo prekes į trečiąsias šalis, o pastarosiomis dienomis viešoje erdvėje pasirodžius svarstymų, jog aukštųjų technologijų grupės &bd...
-
LEA: palygino praeitų metų elektros kainas – kiek mokėjo latviai, lenkai ar lietuviai1
Praėjusiais metais didmeninė elektros kaina Lietuvoje buvo mažesnė nei kaimyninėse valstybėse ir artima Europos Sąjungos (ES) šalių kainų vidurkiui, praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
Mačiulis: didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse8
Ekonomistas Nerijus Mačiulis sako, kad Lietuva nuo 1990 m. išsiskiria pagal visus ekonominius ir socialinius rodiklius bei, objektyviai pamatavus, didžioji dalis lietuvių gyvena geriau nei žmonės kaimyninėse valstybėse. ...
-
Žiniasklaida: kandidatui į TS-LKD lyderius – visai nauja pareigybė NMA2
Iki praėjusių metų rugpjūčio tuometinio žemės ūkio ministro Kęstučio Navicko patarėju dirbęs, į Tėvynės Sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) pirmininkus kandidatuojantis konservatorius Daivaras Rybakovas trečiadienį prad...