Nebeveikiančios ir milijardinės vertės uždarymo projektus įgyvendinančios Ignalinos atominės elektrinės vadovas sako, kad jėgainės uždarymo donorai yra patenkinti dabartiniu darbų tempu bei pažanga ir tikisi, jog pastačius laikinąją panaudoto branduolinio kuro saugyklą (B1) ir kietųjų radioaktyviųjų atliekų tvarkymo ir saugojimo kompleksą (B234), naujieji įrenginiai pradės veikti kuo greičiau. Šiuo metu IAE darbų grafikas numato, kad po vadinamųjų karštųjų bandymų dar iki vienerių metų jėgainė su VATESI derins leidimus veiklai, o tai reikš papildomus kaštus. 

Pasak Dariaus Janulevičiaus, IAE tikslas, kad 2017-2018 metų pradėtų veikti abu objektai. Vėliau jėgainė pradės kuro iškrovimo operacijas - šis procesas turėtų būti baigtas 2022 metais.

„Tai bus penkeri metai intensyvaus darbo. Kuro iškrovimo operacijų negali pagreitinti, nes kiekviena klaida gali daug kainuoti, todėl negali leisti nė vienos klaidos“, - BNS sako D.Janulevičius.

Komentuodamas tolesnį IAE uždarymo finansavimą, jėgainės vadovas teigia, kad šioje ES finansinėje perspektyvoje jos uždarymui skirtų pinigų turėtų užtekti, tačiau dėl naujos perspektyvos laukia sunkus darbas.

„Jeigu bus rodomos tinkamas progresas ir Europos Komisija matys, kad mes laikomės įsipareigojimų, tai manau, kad bus rimtas rodiklis susitarti dėl naujos perspektyvos pinigų. Dabartiniai kaštai ir terminai rodo, kad eksploatavimo nutraukimo kaina šiek tiek didės, bet tai natūralu, nes pasaulyje tokio dydžio projektai niekada neįgyvendinami už pirminę numatytą kainą“, - kalbėjo IAE vadovas.

D.Janulevičius atsakė į BNS klausimus.

BNS: Kokių pastabų jums turėjo IAE uždarymo donorai (Europos Komisija ir Tarptautinio IAE uždarymo rėmimo fondas) pastarojoje asamblėjoje birželio pabaigoje?

D.Janulevičius: Donorai buvo kai kuriais atvejais nustebinti mūsų reguliatorių procedūromis, pavyzdžiui, kad ir patikrinimas jau veikiančių objektų su radioaktyviom atliekom - vadinamieji karštieji bandymai, - juos atlikus, dar iki eksploatavimo pradžios mūsų grafikuose numatyta vos ne 12 mėnesių gauti leidimus. Jie to nesupranta ir sako, kaip mes, donorai, mokam lėšas, jūs statotės objektus, jūs juos patikrinate baigę statybas, tada atliekate bandymus be radioaktyvių atliekų (šaltieji bandymai), įrodote, kad jie jums tinka, tada prašote licencijos, ją gaunate, ir tada darote su radioaktyviomis atliekomis (karštuosius bandymus) ir dar po to turite 12 mėnesių suderinti dokumentacijai su reguliatoriumi, kad būtų gautas leidimas.

Akcentas yra B1 projekte - dėl leidimo eksploatuoti pradžios. Tą dieną prasideda realusis iškrovimas, tai kiek tu atidedi realią iškrovimo pradžią, tiek papildomai kainuoja. Delsimo kaina yra pakankamai didelė, dešimtimis milijonų per metus kainuoja išlaikymas - sistemų aptarnavimas, energetiniai ištekliai, patalpos, kur kuras vėdinamas, šildymas.

BNS: Ar jūs peržiūrėsite šį grafiką ir pagreitinsite procesą?

D.Janulevičius: Asamblėjoje dar pernai lapkritį, kai mes pristatėme patikslintus darbų grafikus, kuriuos sugebėjome suderinti su rangovais, buvo atkreiptas dėmesys, kad yra pakankamas ilgas tarpas. Jie sakė: mes (donorai - BNS) raginame jus labai aktyviai dirbti ir galbūt pavyktų susitarti su reguliatorium, kad tas terminas nebūtų 12 mėnesių ir jį galima būtų sutrumpinti. Dabar donorai jau antrą kartą atkreipė dėmesį į šią problemą ir, manau, kad jie tai kartos kiekvieną kartą, jog mūsų reguliatoriaus terminai yra perdėm ilgi.

Mes savo ruožtu imamės žingsnių ir tie žingsniai duoda vaisių - kalbu apie dialogą su reguliatoriumi, derinant dokumentaciją. Bendradarbiavimas su rangovais yra pagerėjęs, nes jie taip pat mato mūsų aktyvumą.