Draudikų atstovas tai vadina vartojimo mokesčiu, panašiu į alkoholio, tabako ir kuro akcizus arba pridėtinės vertės mokestį (PVM). 

„Vartojimo mokesčiai visąlaik įtakoja vartojimą, nes tai yra iš dalies akcizas. Geras vartojimo mokesčio pavyzdys yra tabakas, alkoholis, kuras, kurie iš tikrųjų tam tikra prasme yra poveikis reguliuoti vartojimą. Keli akcizus, jei nenori, kad žmonės pernelyg stipriai vartotų. Tai, be abejonės, gali atsiliepti vartojimui, gali atsiliepti ir kainai, nes vartojimo mokesčiai visi gula į galutinę kainą“, – antradienį BNS sakė A. Romanovskis.

„Čia nėra joks draudimo sektoriaus mokestis ir jis nieko bendra savo schema neturi su bankų mokesčiu (bankų solidarumo įnašu – BNS). Jis yra vartojimo mokestis“, – pabrėžė jis.

Čia nėra joks draudimo sektoriaus mokestis ir jis nieko bendra savo schema neturi su bankų mokesčiu (bankų solidarumo įnašu – BNS). Jis yra vartojimo mokestis.

 

Finansų ministerija, parengusi papildomų gynybos finansavimo šaltinių paketą, be kita ko, siūlo įvesti 10 proc. draudimo sutarčių mokestį, netaikant jo gyvybės draudimui ir fizinių asmenų civilinės atsakomybės draudimui.

Ministrė Gintarė Skaistė antradienį pabrėžė, kad toks mokestis taikomas daugelyje Europos Sąjungos valstybių, be to, draudimo sektorius esą yra išskirtinis, nes jam netaikomas PVM.

„Keisčiausia, kai sako, kad nereikia kelti PVM, nes tai vartotojo mokestis, bet šitas mokestis gali būti, nors pagal savo prigimtį tai sektorinis vartojimo mokestis“, – pabrėžė draudikų atstovas.

„Kodėl politikai nenori kelti procentu PVM dėl gynybos – nes čia vartojimo mokestis ir jie supranta, kad ypatingai tikėtina, kad kainos per tą procentą ir pakils“, – pridūrė A. Romanovskis.

Be to, pasak jo, klaidinga sakyti, jog draudimo rinka nėra apmokestinama PVM – šis mokestis netaikomas pačiai draudimo paslaugai, tačiau draudimo įmonės sumoka visą PVM nuo perkamų prekių ir paslaugų.

„Ir negali jo atskaityti kaip bet kuri kita įmonė“, – pabrėžė jis, pridūręs, jog PVM draudimo sektoriui netaikomas visoje Europos Sąjungoje – kad įmonės negalėtų jo atskaityti.

A. Romanovskio teigimu, draudimo įmonės taiko apie 5 proc. maržą, todėl draudimo rinka yra „pakankamai konservatyvi veikla pelningumo prasme“ – klientams išmokama apie 60 proc. gaunamų įmokų.

Anot jo, kitaip nei Vakarų Europos šalyse, Lietuvoje dominuoja ne savanoriško, pavyzdžiui, būsto draudimo rūšys, o privalomasis transporto priemonių draudimas.

Pasak G. Skaistės, dėl įnašo draudimo sutartims dar bus konsultuojamasi su rinka, todėl jis galėtų būti taikomas tik nuo 2025-ųjų vidurio.

Šis naujas vadinamasis Saugumo įnašas sugeneruotų papildomai 50 mln. eurų 2025 metais bei po 100 mln. eurų 2026–2027 metais, skaičiuoja ministerija. 

Koalicinės Laisvės frakcijos lyderė, ekonomikos ir inovacijų ministrė Aušrinė Armonaitė antradienį sakė, kad draudimo mokesčiui jos vadovaujama partija nepritars.