- Malvina Baužytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Jei valstybinės įmonės būtų valdomos efektyviau, į biudžetą būtų surenkama pakankamai lėšų tiek senatvės pensijoms didinti, tiek viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimams kelti, sako „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.
„Stojant į EBPO (Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija. – ELTA), vienas iš pagrindinių reikalavimų, kurio mes netenkinome – užtikrinti, kad valstybės valdomos įmonės būtų depolitizuotos, kad jos turėtų nepriklausomas valdybas ir tokiu būdu būtų užtikrinamas jų valdymo skaidrumas ir efektyvumas. Čia tikrai nėra kelios pavienės nedidelės įmonės. Visų valstybės valdomų įmonių, kurių yra daugiau nei 50, turtas siekia beveik 10 mlrd. eurų. Vien tik nuosavas kapitalas, kuris priklauso valstybei, – apie 5 mlrd. eurų. Tai tikrai yra kiekvieno Lietuvos piliečio interesas domėtis, kaip tos įmonės valdomos“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo N. Mačiulis.
Anot ekonomisto, valstybės valdomų įmonių nuosavo kapitalo grąža šiemet nesiekė 2 proc.
„Galime pasižiūrėti į valstybes, į kurias dažnai lygiuojamės. Švedijoje valstybės valdomos įmonės, kurių yra 47, kiekviena iš jų turi labai konkrečius tikslus, kiek turi uždirbti Švedijos gyventojams iš to valdomo turto. Ir ta nuosavo kapitalo grąža, reikalaujama akcininkų, – nuo 6 iki 16 proc. Pasikartosiu, Lietuvoje ji yra tik 2 proc.“, – „Žinių radijui“ sakė N. Mačiulis.
D. Labučio / ELTOS nuotr.
Jo teigimu, jei Lietuvoje būtų pasiekiama bent minimali – 6 proc. – nuosavo kapitalo grąža, į valstybės biudžetą būtų galima surinkti daugiau nei 300 mln. eurų per metus. Šių pajamų, pasak N. Mačiulio, užtektų visiems valdžios pažadams įvykdyti.
Reikėtų atkreipti dėmesį būtent į tas valstybės valdomas įmones, kur efektyvumas yra mažas ir kur nesumokama pakankamai lėšų į valstybės biudžetą.
„Jei mes pasiektume minimalią kartelę tų 6 proc. nuosavo kapitalo grąžą, tai būtų daugiau nei 300 mln. eurų per metus į biudžetą ir to visiškai užtektų visiems pažadams, kurie yra išdalyti kitiems metams. Ir NPD didinimas, ir senatvės pensijų didinimas, ir vaiko pinigai, ir krašto apsaugos finansavimas, ir viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimų didinimas.
Man atrodo, kad tai yra akivaizdžios sritys, kur reiktų reikalauti, bet, deja, mes gyvename tokioje valstybėje, kur politikams yra daug lengviau pasakyti, kad (...) padidinsiu kažkurį mokestį, tos įmonės, kurios ir taip daug moka mokesčių, sumokės dar daugiau mokesčių. Deja, reikėtų atkreipti dėmesį būtent į tas valstybės valdomas įmones, kur efektyvumas yra mažas ir kur nesumokama pakankamai lėšų į valstybės biudžetą“, – laidoje teigė ekonomistas.
N. Mačiulio teigimu, tam, kad valstybės valdomas turtas būtų naudojamas efektyviau, Lietuvos gyventojai turi patys atidžiau stebėti, kaip naudojamas turtas ir kaip uždirbamos lėšos į biudžetą.
„Kitų metų biudžete iš valstybės valdomų įmonių dividendų ir pelno mokesčio planuojama surinkti maždaug šeštadaliu ar 30 mln. mažiau nei šiemet. Tame kontekste, kai bandoma įvesti daugelį mokesčių, didinti daugelį mokesčių, sukrapštyti tuos 100 mln. eurų, atrodo keista, kad tų lėšų nebandoma paimti iš tokių akivaizdžių sričių, kur yra labai neefektyviai valdomos valstybės valdomos įmonės“, – teigė jis.
Kaip ELTA jau rašė, per šių metų pirmą pusmetį prijungimo, likvidavimo ar kitais būdais panaikintos 7 valstybės valdomos įmonės (VVĮ), kurių veikla buvo neefektyvi, nuostolinga ir perteklinė. Tai rodo naujausia Valdymo koordinavimo centro parengta tarpinė 2019 m. VVĮ veiklos ataskaita.
Per paskutinius 12 mėnesių bendros visų VVĮ pajamos išaugo daugiau nei 10 proc. ir 2019 metų viduryje siekė beveik 1,5 mlrd. eurų. Bendrai visų VVĮ valdomas turtas šiemet padidėjo beveik 0,4 mlrd. eurų ir birželio pabaigoje siekė 9,7 mlrd. eurų.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
G. Nausėda iš energetikos ministro tikisi spartesnės „Harmony Link“ statybos1
Prezidentas Gitanas Nausėda iš būsimo energetikos ministro tikisi laiku įgyvendinti kitų metų vasarį numatytą energetikos sistemos sinchronizavimą su Europa, taip pat spartesnės didelių regioninių projektų, tarp jų „Harmony Link&ldquo...
-
„Litgrid“: sumažėjus importui iš Suomijos elektra brango 4 proc.2
Sumažėjus importui iš Suomijos vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 90,1 euro už megavatvalandę (MWh). ...
-
LEA: pastarąją savaitę nežymiai sumažėjo biokuro ir benzino kainos
Praėjusią savaitę Lietuvoje po 0,1 proc. sumažėjo biokuro ir benzino kainos. Tuo metu dyzelinas pabrango 1,1 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). ...
-
ILTE sulaukė 8 finansavimo paraiškų iš gynybos investuotojų Lietuvoje ir užsienyje1
Finansų įstaiga ILTE (buvusi „Invega“) sulaukė 8 gynybos sektoriaus įmonių, veikiančių Lietuvoje ir į rinką ateiti planuojančių iš užsienio, paraiškų gauti ketvirtadalio milijono eurų vertės finansavimą, sako ILTE vald...
-
Nuo seksualinio smurto nukentėjusiems vaikams reikia pagalbos: gal jūs – tas, kurio ieško?
Mažiau nei penkiolika specialistų visoje Lietuvoje – tiek šiuo metu šalyje dirba teismo psichologų. Psichologai ypač reikalingi apklausiant vaikus, nukentėjusius nuo fizinio smurto ar seksualinių nusikaltimų, užduodant klausimus sup...
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
FNTT ir LB sutarė stiprinti kritptoturto įmonių priežiūrą
Lietuvos bankas (LB) ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį susitarė stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto įmones. Įstaigos pasirašė tai numatantį susitarimą. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?31
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės15
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...