- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Anksčiau perlaidos sudarė apie 5 proc. namų ūkių turimų pajamų, o dabar, lietuviams uždirbant vis daugiau, perlaidos sudaro vos 1 proc., praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo Lietuvos banko ekonomistas Kasparas Vasiliauskas.
– Kokios tendencijos per šventes? Ar padaugėja perlaidų?
– Dar neturime ketvirto ketvirčio duomenų. Tačiau remiantis istoriniais duomenimis, nuo 2002 m. iki 2020 m. pastebime, kad ketvirtą metų ketvirtį perlaidų iš užsienio šalių padaugėja. Tas padidėjimas siekia maždaug 1-3 proc.
– Kokia pinigų suma šiemet jau atkeliavo į Lietuvą?
– Tikslų skaičių galėsime pasakyti ateinančių metų pradžioje, kai pasirodys visi metiniai duomenys. Tačiau remiantis trijų ketvirčių tendencijomis, galime pasakyti, kad šiuo metu už tris ketvirčius jau yra pervesta daugiau nei 600 mln. eurų.
– Ar tų perlaidų kasmet daugėja, o gal atvirkščiai – mažėja?
– Jau kurį laiką tų perlaidų skaičius mažėja. 2015–2019 metų laikotarpiu perlaidų lygis buvo pakankamai stabilus. Jis viršijo maždaug 1 mlrd. eurų per metus. Tačiau 2020–2021 metais pastebėjome reikšmingą perlaidų sumažėjimą. Jei neklystu, tą laikotarpį per metus buvo pervesta šiek tiek daugiau nei 600 mln. eurų. Daugiausiai tai būtų sietina su COVID-19 pandemija, kai užsienio šalyse darbo rinkos situacija ženkliai suprastėjo. Lietuvos emigrantų pajamos taip pat atitinkamai sumažėjo. Šiais metais mes matome, kad per tris ketvirčius tas pasiektas perlaidų kiekis panašus, koks buvo 2021 m. Tikėtina, kad ketvirto ketvirčio duomenys parodys, kad 2023 m. perlaidų lygis išaugo. Prielaidų, kodėl tos perlaidos ateityje turėtų augti, nematome.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Iš kokių šalių žmonės dažniausiai siunčia pinigus?
– Daugiausiai lėšų ateina iš tų šalių, kuriose daugiausiai lietuvių emigrantų. Remiantis 2022 m. duomenimis, galime pasakyti, kad daugiausiai perlaidų atėjo iš JAV. Taip pat svarbios perlaidų šalys yra Jungtinė Karalystė, Vokietija, Airija, Skandinavijos šalys. Iš JAV atėjo perlaidų daugiau nei už 150 mln. eurų.
– Ar bėgant metams tos šalys keičiasi, ar išlieka stabilios?
– Tos šalys jau keletą metų išlieka tos pačios. Tose šalyse tiesiog daugiausiai susitelkusių lietuvių emigrantų. Anksčiau buvo pakankamai didelis perlaidų kiekis iš Rusijos. Tačiau šiuo metu, savaime suprantama, tas lygis labai reikšmingai sumažėjo.
– Galbūt metų pabaigoje turėsime 800 mln. eurų. Ar tai dideli pinigai Lietuvos mastu?
– Taip. Skaičiai atrodo pakankamai dideli.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...