- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Estijos parlamentas priėmė įstatymą, kuriuo akcizai alkoholiui sumažinami 25 proc. dėl masiškai į Latviją apsipirkti vykstančių estų ir suomių. Šis sprendimas įsigalios nuo liepos 1-osios. O kas toliau vyks su alkoholio akcizų politika Lietuvoje? Mūsų šalies valdžia kol kas gana vangiai komentuoja akcizų politikos mažinimo klausimą. Stebina tai, kad nematomos problemos Lietuvos-Lenkijos pasienyje.
Lietuviai Lenkijoje išleido beveik pusę milijardo eurų
„Susidaro įspūdis, kad Lietuvos politikai nekreipia dėmesio į akivaizdžius dalykus. Atlikti tyrimai rodo, jog vis daugiau Lietuvos gyventojų vyksta apsipirkti į Lenkiją – perkamos buities prekės, maisto produktai, alkoholis, ypatingai – stiprieji gėrimai“, – sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas V. Sutkus.
Lenkijos Centrinio statistikos biuro duomenimis, per 2018-uosius Lietuvos gyventojai Lenkijoje išleido per 460 mln. eurų. Vienos išvykos metu Lietuvos gyventojai išleido apie 125 eurus.
„Vilniaus universiteto atlikto tyrimo duomenimis, vien per metus Lietuvos biudžetas dėl to gali netekti nuo 33–54 mln. eurų tik iš akcizų alkoholiui. Prie šios sumos dar reiktų pridėti PVM, perkamą kurą Lenkijoje, prarastas verslo pajamas, darbo vietas ir pan. Vadinasi, dėl didelių akcizų alkoholiui kenčia ir Lietuvos biudžetas, ir mūsų šalies verslas“, – teigia V. Sutkus.
LVK prezidentas taip pat pastebi, kad akcizų tarifai alkoholiniams gėrimams Lenkijoje jau mažesni 40 proc. stipriųjų gėrimų atveju, daugiau nei 4 kartus – vyno atveju, mažesnis Lenkijoje ir alaus akcizas. Jo teigimu, akcizų politika turėtų būti paremta objektyviais kriterijais – situacijos kaimyninėse rinkose analize, gyventojų pajamų lygiu, šešėlio lygiu, sveikatos rodiklių tendencijomis, kitais objektyviais rodikliais.
Lietuvoje – būtina iš naujo įvertinti akcizų politiką
„Geriausiai verslo situaciją Lietuvos-Lenkijos pasienyje iliustruoja realūs pavyzdžiai. Vietiniai mažmeninės prekybos verslininkai jau garsiai kalba apie tai, kad mažėja ne tik apyvarta, bet kai kur uždaromos ir parduotuvės. Žmonės į Lenkiją vyksta apsipirkti vis iš tolimesnių miestų, vadinasi, jau yra susiformavęs įprotis tai daryti“, – teigia V. Sutkus – „Akivaizdu, jog Estijos ir Latvijos akcizų alkoholiui skirtumas yra analogiškas Lietuvos ir Lenkijos situacijai. Vienintelis skirtumas – Lietuvos valdžia kol kas nepripažįsta, jog mūsų šalies gyventojų apsipirkimas Lenkijoje daro žalą tiek verslui, tiek Lietuvos biudžetui. Tuo tarpu Estijos valdžia sugebėjo pripažinti padarytą klaidą ir ėmėsi efektyvių veiksmų“.
Lietuvoje būtina iš naujo įvertinti vykdomą akcizų politiką, nes Estijos pavyzdys rodo, jog akcizų didinimas atnešė žalos.
„Mūsų valdžios atstovai kalbėjo, kad aplinkinės valstybės solidariai nuolat kels akcizus alkoholiui, tačiau šie teiginiai nepasitvirtino. Pragmatiškas Estijos pavyzdys parodė, jog taip nėra. Skubos tvarka estai priima apie 10 proc. įstatymų – tai, jog akcizų mažinimo sprendimas buvo priimtas taip staigiai, rodo, jog Estijos valdžia rimtai susirūpinusi biudžeto įplaukomis“, – teigia V. Sutkus.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų5
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?15
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...