- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Naujasis premjeras Gintautas Paluckas mano, kad prie Lietuvos gynybos finansavimo vidutiniu laikotarpiu galėtų prisidėti ir Europos Sąjunga.
Anot jo, ši pagalba galėtų būti suteikta panašiais instrumentais, kurie naudojami krizių atveju, kaip pavyzdžiui Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonė (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF – ELTA).
„Gynybos klausimas, kaip ir migracija, yra visos solidarios Europos atsakomybė. Galų gale, mes turime gynybos komisarą. Ir gynybos finansavimo našta negali būti kraunama tik ant mažų ekonomikų. Nors kalbant trumpu laikotarpiu, be abejo, šiuos klausimus spręsime skolos sąskaita, nes mokesčių pakeitimais negalime užmesti ant savo piliečių ir verslo tos naštos“, – ketvirtadienį LRT „Dienos temoje“ sakė G. Paluckas.
„Tai yra lengvatinės paskolos, Euro obligacijos. Tai yra tie finansiniai instrumentai, kurie galioja kitų krizių metu, Pavyzdžiui RRF fondas krizių metu. Geopolitinė situacija yra tam tikra krizė, į kurią Europa turi reaguoti ir nepalikti to tik pafrontės valstybėms. Apie tai diskutavusi ir kalbėjusi EK vadovė“, – aiškino jis.
Prezidentūrai teigiant, kad norint iki 2030 m. Lietuvai suformuoti diviziją, gynybos finansavimas turi siekti 5-5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) premjeras mano, kad toks didinimas negali būti paremtas mokesčiais. Jo teigimu, norint pasiekti tokį finansavimo lygį reiktų dar 2 mlrd. eurų, o to surinkimas per apmokestinimus neigiamai paliestų Lietuvos ekonomiką, verslą ir gyventojus.
„Jei mėginsime visą naštą, tuos 2 mlrd. eurų, skirti gynybai per mokestines pertvarkas, tai bus nepakeliama našta mūsų verslui, jo konkurencingumui, piliečiams. Nuo to sumažės pajamos į biudžetą ir nuo to niekam geriau nebus. Todėl naštą reikia skirstyti“, – tvirtino premjeras.
ELTA primena, kad pernai gegužę Valstybės gynimo taryba (VGT) pritarė Krašto apsaugos ministerijos (KAM) siūlymui Lietuvoje formuoti divizijos dydžio karinį vienetą. Diviziją, kurios pagrindą sudarytų Lietuvos „Geležinio Vilko“, „Žemaitijos“ ir „Aukštaitijos“ brigados, planuota suformuoti iki 2030 m.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė spalio viduryje vykusiame Seimo plenariniame posėdyje pateikė 2025-2027 m valstybės biudžeto projektą.
Vyriausybės pateiktame kitų metų biudžeto projekte numatyta, kad biudžeto pajamos sieks 17,98 mlrd. eurų, išlaidos – 23,02 mlrd. eurų. Lyginant su šiais metais, numatoma, kad biudžeto pajamos augs 1 mlrd. eurų (5,9 proc.), išlaidos – virš 2,4 mlrd. eurų (11,7 proc.).
Valdžios sektoriaus skola 2025 m. sudarys 43,2 proc. (neįvertinus ES balanso ir kaupimo poveikio – 42,3 proc.), deficitas – 3 proc.
Krašto apsaugos ministerijos finansavimas su Gynybos fondu viršys 2,5 mlrd. eurų ir sudarys 3,03 proc. BVP.
Galiojant Mastrichto kriterijams, Europos Sąjungos šalys, tame tarpe ir Lietuva, toliau turės išlaikyti mažesnį nei 3 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) biudžeto deficitą bei neturėti didesnės nei 60 proc. BVP dydžio skolos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
ILTE: Lietuvos įmonių investicijoms trūksta 5 mlrd. eurų1
Lietuvos įmonių investicijoms 2023–2024 metais trūko 5 mlrd. eurų, rodo nacionalinės plėtros įstaigos ILTE (buvusi „Invega“) atlikta apklausa. ...
-
LB ir FNTT stiprina kritptoturto paslaugų tiekėjų priežiūrą
Lietuvos bankas ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba (FNTT) pirmadienį pasirašys susitarimą, numatantį stiprinti bendradarbiavimą prižiūrint kriptoturto paslaugų teikėjus. ...
-
Prezidentas susitiks su kandidatais į energetikos ir kultūros ministrus2
Prezidentas Gitanas Nausėda tęsia susitikimus su kandidatais į ministrų postus, pirmadienį jis susitiks su pretendentais į Energetikos ir Kultūros ministerijų vadovus. ...
-
SIM kortelių taip paprastai nebenusipirksite: abejoja, kad tai pažabos sukčius7
Nuo kitų metų norint įsigyti išankstinio mokėjimo SIM korteles, bus privaloma pateikti savo asmeninius duomenis. Taip tikimasi užkirsti kelią telefoniniams sukčiams, kasmet iš žmonių išviliojantiems milijonus eurų. Vis dėlto, ka...
-
Neramina Lietuvos gimstamumas: kas laukia šalies ekonomikos?24
Lietuvos gimstamumo statistika neramina. Per pastaruosius trisdešimt metų naujagimių registruojama bent perpus mažiau, nesiekiame net Europos Sąjungos vidurkio. O kurti šeimą lietuvaičių nepaskatina net dosnios išmokos. ...
-
Po skandalo dėl „Teltonikos“ – liūdnos išvados: niekas nežino, kaip išlipti iš biurokratų pelkės11
Niekas negali pasakyti, kaip išlaisvinti valstybę iš biurokratų pelkės. Naudos Lietuvai turinčios siekti valstybės įmonės ne tik nesusikalba, bet netgi konkuruoja. Stringa tiek daug projektų, kad lėtėja visos valstybės vystymasis. Akiv...
-
Kėdainių rajone griežtinama afrikinio kiaulių maro kontrolė
Kėdainių rajone šį mėnesį nustačius afrikinio kiaulių maro (AKM) atvejį griežtinama situacijos stebėsena. ...
-
Siūloma didinti baudas azartinių lošimų, alkoholio ir narkotikų vartojimo „taškams“
Mišrios Seimo narių grupės nariai siūlo numatyti administracinę atsakomybę už „taškų“, kur yra vartojamos narkotinės, psichotropinės ar kitos psichiką veikiančios medžiagos, turėjimą. ...
-
Seimas imasi dirbtinio intelekto reguliavimo, siekia patikslinti startuolio sąvoką
Seimas svarstys patikslinti kriterijus, pagal kuriuos įmonės patenka į startuolių kategoriją ir gali gauti valstybės paramą, taip pat Lietuvoje imsis reguliuoti dirbtinio intelekto (DI) naudojimą. ...
-
Siūlo išeitį ilgalaikiam nedarbui: trūksta bendruomenės poreikius atliepiančių veiklų2
Šią savaitę Trišalei tarybai buvo pristatytos Vakarų šalių patirtis įgyvendinant kovai su nedarbu skirtas darbo garantijos programas. Pasak Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (SADM) atstovės Ingos Liubertės, darbo garantijos...