- Lukas Juozapaitis, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Finansų ministrė Gintarė Skaistė ramina, kad 2008 metų ekonominis sąstingis nepasikartos. Pasak jos, situacija prieš 13 metų ir dabar yra visiškai skirtingos, kadangi šiuo metu kylančias nekilnojamojo turto (NT) kainas pučia asmeninėmis lėšomis, o ne netvariomis paskolomis finansuojami NT sandoriai.
„Jeigu tuometinė NT krizė buvo labai didele dalimi grįsta netvariomis paskolomis, šiandien matome, kad didelė dalis NT perkama tiesiog grynais pinigais arba asmeninėmis lėšomis – paskolos nesudaro didžiosios dalies NT pirkimo sandorių. Taip pat Lietuvos bankas yra įvedęs priemones, pasimokęs iš anos krizės, kad visgi paskolos būtų tvarios ir, jeigu žmogus negali garantuoti, kad jo ilgametės pajamos padengs paskolą, tai jam paskola nėra suteikiama“, – LRT radijui antradienį sakė G. Skaistė.
Jos teigimu, natūralu, kad per pandemiją sukauptus finansinius išteklius gyventojai nori investuoti, o Lietuvoje tradiciškai investuojama būtent į NT.
„Matom tendencijas, kad kainos auga, bet jos nėra padengtos netvariomis paskolomis, ir tai išties leidžia tikėtis, kad tokios krizės, kokią turėjom, tikrai nebus“, – mano ministrė.
G. Skaistė artimoje ateityje galimo ekonominio nuosmukio grėsmės dėl augančių NT kainų nemato.
„Nevadinčiau to krize, vadinčiau galbūt tiesiog NT kainų augimu, ir natūralu, kad tikrai daliai žmonių būsto įperkamumas mažėja, ir tai nėra geras kelias ir nėra gera kryptis, ir turbūt tam tikri sprendiniai yra mąstomi“, – tikino ministrė, kalbėdama apie Lietuvos banko (LB) siūlomas priemones vėsinti kaistančią NT rinką.
Anot LB valdybos pirmininko Gedimino Šimkaus, banko turimų įrankių valdant rizikas kaistančioje nekilnojamojo turto rinkoje gali ir nepakakti, todėl jis imtis galimų priemonių paragino ir atitinkamas valdžios institucijas. Kaip vieną iš priemonių Vyriausybei, LB pasiūlė NT mokesčio plėtrą, jį taikant ne tik prabangiam ar komerciniam nekilnojamajam turtui.
Visuotiniam NT mokesčiui pritaria ir premjerė Ingrida Šimonytė.
Siekiant išvengti NT burbulo rizikos, LB nuo 2022 m. vasario 1 d. ketina iki 30 proc. didinti minimalų pradinio įnašo reikalavimą ir ne pirmoms būsto paskoloms, o kredito davėjams taikyti papildomą 2 proc. kapitalo rezervą.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva pateikė ieškinį ES Bendrajam teismui dėl neišmokėtų RRF lėšų
Antradienį Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) dalinės 8,7 mln. eurų sankcijos Lietuvos Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) p...
-
Seime liko paskutinis žingsnis iki „teršėjas moka“ principo įtvirtinimo atliekų tvarkymo srityje
Antradienį Seimas po svarstymo pritarė siūlymui, kuris užtikrintų, kad atliekų tvarkymo srityje būtų taikomas principas „teršėjas moka“ – sąnaudos už surenkamas nebuitines atliekas būtų įtrauktos į vietinę rinkliavą. ...
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų6
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...