„Komitetas išlieka susirūpinęs dėl paskutinio meto priemonių, kurių ėmėsi valstybė, užkirtusių kelią kalio iš Baltarusijos transportavimą į trečiąsias šalis Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurie lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse“, – rašoma kovą paskelbtose JT Ekonominių, socialinių ir kultūrinių teisių komiteto pastabose.

„Komitetas rekomenduoja valstybei peržiūrėti šias priemones, kurios veikia trąšų kainą ir maisto saugumą trečiosiose šalyse“, – teigiama dokumente.

Didžiąją dalį Baltarusijos trąšų eksporto dalį sudarė įmonės „Belaruskalij“ produkcija – šios trąšos į užsienį vežtos per Klaipėdos uostą, gabenant jas per Lietuvą geležinkeliais.

„Belaruskalij“ trąšų tranzitą Lietuva nutraukė pernai vasarį, argumentuodama tarptautinėmis sankcijomis ir rizikomis nacionaliniam saugumui.

Sankcijas baltarusiškoms trąšoms per kelis kartus įvedė Europos Sąjunga, prekybos jomis ribojimus taiko ir Jungtinės Valstijos.

Komitetas išlieka susirūpinęs dėl paskutinio meto priemonių, kurių ėmėsi valstybė, užkirtusių kelią kalio iš Baltarusijos transportavimą į trečiąsias šalis Afrikoje ir Lotynų Amerikoje, kurie lėmė trąšų trūkumą ir neigiamai paveikė maisto saugumą šiose šalyse.

Vis dėlto sausį Europos Komisija pradėjo konsultacijas dėl sankcijų Baltarusijai taisymo, numatant išimtį trąšoms, BNS teigė šaltiniai.

Praėjusią savaitę į Briuselyje vykusią Europos Vadovų Tarybą buvo atvykęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Antonio Guterresas (Antonijus Guterišas). Tai sukėlė Lietuvos pareigūnų nerimą, jog trąšų klausimas gali paaštrėti.

JT teigia, kad dėl apsunkinto išgabenimo Baltarusijos trąšų eksportas smarkiai sumažėjo, o dėl to mažiau išsivysčiusiose šalyse smarkiai išaugo maisto kainos.

Po Europos Sąjungos šalių vadovų susitikimo su A. Guterresu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad šis klausimas susitikime nekeltas.

Minima komiteto ataskaita buvo paskelbta kovo pradžioje, prieš JT vadovo vizitą į Briuselį.