- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimui ketinant svarstyti įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti asmenis ir įmones pardavinėti prekes ir teikti paslaugas lietuvių kalba, kurjerių atstovas sako, kad tokie sprendimai yra smarkiai pavėluoti. Anot jo, atvykėliai iš trečiųjų šalių net nesistengia mokytis kalbos, o šiuo klausimu rūpintis turėtų jų darbdaviai.
„Atvykėliai iš trečiųjų šalių net nesistengia pramokti kalbos, jiems yra svarbu gauti atlyginimą, aš kalbu apie kurjerių darbą. Žmonės praktiškai neturi kada mokintis ir nėra tokios terpės, kad žmogus būtų priverstas (išmokti – ELTA), jiems visiškai nesvarbu“, – LRT radijuje kalbėjo Kurjerių asociacijos atstovas Gintaras Rukšėnas.
Jo teigimu, užsieniečiai atvyksta į Lietuvą dirbti kurjeriais per tarpininkus, todėl atsakomybė išmokti kalbą turėti tekti jiems, o ne patiems užsieniečiams, iš kurių asmeninių pastangų išmokti kalbą tikėtis nereikėtų.
„Kad jie mokytųsi lietuvių kalbos, čia ne tas variantas, kai jie atvažiuoja trims mėnesiams, kol galioja viza, jie susimoka pinigus už tai, kad jie gautų tą darbą. Tarpininkai yra mažosios bendrijos. Jeigu paimtume mažąją bendriją, tarkime, kad ji tai daro legaliai, ji turėtų būti priversta mokinti šiuos asmenis lietuvių kalba. Darbdavys turi susirūpinti šiuo klausimu labiau nei pats asmuo“, – aiškino G. Rukšėnas.
Aptarnavimo paslaugas teikiantis asmuo, dirbantis įmonėje su darbo sutartimi, kaip ir privalėtų mokėti lietuvių kalbą ir šį darbą dirbti mokėdamas lietuvių kalbą, tačiau pagal individualią veiklą dirbantis asmuo tokios pareigos neturi.
Vartotojų aljanso viceprezidentas, advokatas Rytis Jokubauskas nesutiko, kad lietuvių kalbos mokėjimas turėtų būti privalomas aptarnavimo sektoriuje. Pasak jo, galime sugalvoti pranašesnių tarpinių variantų, kurie taip pat leistų išvengti neigiamų patirčių.
„Pirmiausia vartotojui svarbiausia gauti informaciją. Tarkime, parduotuvėje (...) yra keli pardavėjai, vienas iš variantų yra ženkliukai, kurie nurodo kokia kalba kalba tas asmuo“, – teigė jis.
Seimo kontrolierės Jolitos Miliuvienės teigimu, gyventojų lūkestis būti aptarnautiems valstybine kalba yra natūralus ir teisėtas, kadangi yra nemažai gyventojų, mokančių tik lietuvių kalbą.
„Iš lygių galimybių užtikrinimo pusės, lietuvių kalbos mokėjimas kaip būtinas profesinis reikalavimas aptarnavimo srityje galėtų būti pripažįstamas, ypač kai juo siekiama iš tikrųjų teisėto tikslo – aptarnauti gyventojus valstybine kalba“, – pabrėžė Seimo kontrolierė.
J. Miliuvienės teigimu, priėmus šias įstatymo pataisas būtų suvienodinti reikalavimai asmenims, dirbantiems tokį patį darbą ir teikiantiems paslaugas. Anot jos, pareiga prekybos ir aptarnavimo įstaigų vadovams užtikrinti, kad asmenys būtų aptarnaujami valstybine kalba yra jau ir dabar, bet jos nėra pareigos fiziniams asmenims, dirbantiems pagal individualią veiklą.
„Todėl aptarnavimo paslaugas teikiantis asmuo, dirbantis įmonėje su darbo sutartimi, kaip ir privalėtų mokėti lietuvių kalbą ir šį darbą dirbti mokėdamas lietuvių kalbą, tačiau pagal individualią veiklą dirbantis asmuo tokios pareigos neturi“, – sakė ji.
ELTA primena, kad rudens sesijos metu Seimas svarstys Valstybinės kalbos įstatymo pataisas, siūlančias įpareigoti tiesiogiai su klientais dirbančius paslaugų teikėjus ir prekių pardavėjus aptarnauti juos valstybine lietuvių kalba.
Pavasario sesijos metu Dalios Asanavičiūtės pateiktai iniciatyvai pritarė 61 parlamentaras, prieš nebuvo, susilaikė 7. Seimo Švietimo ir mokslo komitetas pritarė siūlomoms pataisoms bendru sutarimu.
Siūloma, kad Valstybinės kalbos įstatymo pataisos įsigaliotų 2025 m. balandžio 1 d.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai5
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus3
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP6
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis2
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą7
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai7
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...