Kaip BNS sakė SRK pirmininkė „valstietė“ Agnė Širinskienė, komitetas sprendimą priims po to, kai sutartį Belgijos prašymu įvertins Europos Sąjungos Teisingumo Teismas. Šis komitetas projektą dėl sutarties ratifikavimo svarsto kaip papildomas, tačiau be jo išvados sprendimo negali priimti pagrindinis Užsienio reikalų komitetas.

„Per vasarą įvyko kai kurie įvykiai europinėje erdvėje, Belgija kreipėsi į Europos Sąjungos Teisingumo Teismą, prašydama išaiškinti sutarties teisėtumą. Manau, jei Teisingumo Teisme kyla tokie klausimai, išmintinga būtų sulaukti teismo atsakymo ir svarstyti toliau“, – sakė komiteto vadovė.

„Mes kaip komitetas jaučiame savo atsakomybę ir neturėdami teismo atsakymo dėl sutarties teisėtumo, kai kita ES narė tai kvestionuoja, svarstymo tęsti negalime. Supraskite, koks kuriozas būtų, jei kaip komitetas sakytume, kad viskas yra gerai, o po to gautume Teisingumo Teismo sprendimą, kad yra problemos su sutartimi. Būtų labai neišmintinga ir neatsargu tęsti svarstymą, todėl mes turime pertrauką ir laukiame sprendimo“, – tvirtino pirmininkė.

Belgija rugsėjį kreipėsi į Teisingumo Teismą prašydama įvertinti prekybos su Kanada sutartį, šį sprendimą priėmusį kaip kompromisą su šalies prancūzakalbiu Valonijos regionu, grasinusiu iš viso blokuoti sutartį.

Tuo tarpu tiek užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius, tiek Seimo Užsienio reikalų komiteto opozicijos atstovai įžvelgia bandymus vilkinti sprendimą, nors sako tam nesant jokių objektyvių priežasčių.

„Ši sutartis nepaprastai svarbi, tiek Europai, tiek Kanadai, tikiuosi, kad tie klausimai, kurie buvo iškelti (sutarties kritikų), buvo atsakyti, ir todėl tas strigimas, mano manymu, nėra objektyvus dalykas. Aš tikiuosi, kad atimiausiu metu viskas turėtų išsispręsti, ten vienas komitetas, Sveikatos, užstrigdė, bet aš tikrai nematau objektyvių priežasčių, kodėl tai turėtų tęstis“, – BNS sakė L. Linkevičius.

„Jei kažkoks procesas forsuojamas, tai nėra gerai, bet jei jis be objektyvių priežasčių stringa, irgi nėra gerai. Aš suprantu, kad gal nėra būtina būti pirmiems, čia ne lenktynės, bet nenorėčiau, kad dirbtinai būtų tempiama“, – pridūrė Lietuvos diplomatijos vadovas.

Seimo Užsienio reikalų komiteto narė liberalė Aušrinė Armonaitė sako, kad Sveikatos reikalų komiteto pozicija panaši „į tam tikrą piktybinį veikimą“.

„Mes nežinome, kuriame Sveikatos komiteto stalčiuje ta sutartis guli. Pateikimas buvo birželį, o papildomas Sveikatos reikalų komitetas tarsi tempia gumą ir jau panašu į tam tikrą piktybinį veikimą, nes tai papildomas komitetas“, – BNS sakė A. Armonaitė.

„Man teko girdėti iš pirmininkės, kad jie nori ją perskaityti, įsigilinti ir turi labai daug darbo komitetas. Bet aš  norėčiau pasakyti, kad tai yra ir prioritetų klausimas. Prekybos susitarimas yra vienas iš mūsų tarptautinio bendradarbiavimo labai stiprių elementų. Kanada saugo Baltijos krantus Latvijoje, jie ilgai nesvarstė, atsiuntė savo batalioną, siunčia savo karius į įvairias pratybas Lietuvoje, o mes čia dabar maivomės ir vadiname, kad reikia daugiau laiko įsigilinti. Aš sutinku, kad reikia laiko įsigilinti, bet jei tai taptų prioritetiniu klausimu, jau būtų įsigilinta“, – kalbėjo liberalė.

Seimo URK narys konservatorius Žygimantas Pavilionis sako, kad sutarties ratifikavimo sabotažu suinteresuotas Kremlius, o Lietuva turėtų būti suinteresuota vystyti gerus santykius su Kanada, anot buvusio diplomato, „viena iš geriausių Lietuvos eksporto rinkų“.

„Stabdydami šį procesą mes pereiname į tų šalių, kurios naudoja neobjektyvius argumentus, pusę. Iš esmės tai yra pasidavimas, tiesiai šviesiai, Rusijos propagandai, nes Rusija už to stovi, labai nepatenkinta transatlantinėmis laisvos prekybos sutartimis. Tuos argumentus, kuriuos aš girdėjau iš kai kurių radikalių „valstiečių“ grupių, jie iš esmės visiškai atspindi Kremliaus argumentus, ir man labai keista, kad tie argumentai tokiu būdu tiražuojami“, – BNS sakė Ž. Pavilionis.

Seimo Užsienio reikalų komiteto vadovas, Socialdemokratų darbo frakcijos atstovas Juozas Bernatonis BNS savo ruožtu teigė, kad su sutarties ratifikavimu „Lietuva niekur nevėluoja“, nes kol kas tai padariusios tik septynios ES šalys.

Išsamioji ekonomikos ir prekybos sutartis tarp ES ir Kanados panaikins 99 proc. muitų, prognozuojama, kad Lietuvos eksportuotojai dėl to per metus sutaupys daugiau kaip milijoną eurų muito mokesčio. Kritikai baiminasi, kad įsigaliojus sutarčiai Lietuvą užplūs pigesni, genetiškai modifikuoti produktai.

ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimą pirmoji ratifikavo Latvija. Kitos šiuo metu susitarimą ratifikavusios ES šalys yra Danija, Kroatija, Čekija, Malta, Ispanija ir Portugalija.