- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiais metais planuojama baigti magistralinio kelio „Via Baltica“ ruožų nuo 72,5 iki 85 kilometro rekonstrukciją, pranešė Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD).
Anot jos, jau atlikta daugiau nei du trečdaliai numatytų darbų.
„Kelyje „Via Baltica“ tarp Marijampolės ir Lietuvos–Lenkijos valstybių sienos šiuo metu vykdomi iki šiol intensyviausi darbai, kurių metu bus įrengta itin plati kelio infrastruktūra: nuo žiedinių sankryžų iki tiltų, viadukų“, – pranešime teigia LAKD vadovas Marius Švaikauskas.
Kelio ruožą nuo Skardupių iki Trakiškių (72,5–79 km) už 55,8 mln. eurų rekonstruoja įmonė „Fegda“, o atkarpą nuo Trakiškių iki Smalninkų (79–85 km) – bendrovė „Kauno tiltai“, su kuria pasirašyta 66,7 mln. eurų sutartis.
Jau pradėtas rekonstruoti pirmasis beveik 16 km ilgio ruožas – nuo 56,8 iki 72,5 km – yra tarp Marijampolės ir Skardupių kaimo, jį LAKD užsakymu už 223,6 mln. eurų atnaujins „Fegda grupės“ įmonės „Fegda“ ir „Tilsta“. Tai ilgiausias iš keturių ruožų tarp Marijampolės ir Lenkijos sienos, jis bus atnaujintas iki 2024 metų pabaigos.
Ketvirtojo ruožo – nuo Smalninkų iki Lenkijos sienos (85–97,1 km) rangos darbų konkursą planuojama skelbti dar šiemet. Viso apie 40 kilometrų „Via Baltica“ ruožo (nuo 56,83 iki 97,06 km) darbus planuojama baigti 2025 metais, jų bendra investicijų vertė sieks apie 560 mln. eurų.
Rekonstrukciją finansuojama valstybės biudžeto ir Europos lėšomis.
Užbaigus rekonstrukciją dviejų eismo juostų magistralinis kelias bus pertvarkytas į keturių juostų automagistralę su plačia infrastruktūra: bus nutiesta net apie 45 km jungiamųjų kelių, įrengta 10 žiedinių sankryžų, 5 viadukai, 4 tiltai, 3 tuneliniai pravažiavimai, įrengtas tinkamas apšvietimas, akustinės sienelės, apie 11 hektarų ploto automobilių stovėjimo aikštelė su atskiromis zonomis krovininiam, lengvajam transportui, elektromobiliams.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tyrimas: norinčiųjų kurti savo verslą lietuvių padaugėjo iki 19 proc.1
Lietuvos gyventojų noras imtis verslo per pusmetį sustiprėjo – per vienerius–trejus metus savo verslą sukurti planuoja 19 proc. gyventojų. Tuo metu tokių planų neturi 52 proc., rodo SEB banko užsakymu atlikta apklausa. ...
-
„Elektrum Lietuva“: rugpjūtį didmeninė elektros kaina Lietuvoje kilo 9 proc.
Rugpjūčio mėnesį Lietuvoje didmeninė elektros kaina kilo 9 proc. ir siekė 106,95 Eur/MWh, skelbia „Elektrum Lietuva“. ...
-
Ministerija: kelio Vilnius–Utena ir Neringos dviračių tako rekonstrukcijai – beveik 82 mln. eurų
Finansų ministerija teikia Vyriausybei nutarimo projektą, kuriuo siūloma paspartinti Vilnius-Utena kelio rekonstrukciją, kad visi ruožai būtų pradėti tvarkyti šiais metais. ...
-
Registrų centras: viso Lietuvoje įregistruoto NT vertė – 202 mlrd. eurų
Registrų centras (RC) atliko visos šalies nekilnojamojo turto vertinimą valstybės reikmėms ir pagal masinio vertinimo projektinius duomenis visas Lietuvoje įregistruotas nekilnojamasis turtas įvertintas 202 mlrd. eurų. ...
-
„Let's Jet“ lėktuvo kaina aukcione sumažinta dar penktadaliu iki 1,36 mln. eurų
Keturis kartus nepavykus parduoti Estijos kapitalo Lietuvos lėktuvų nuomos bendrovės „Let's Jet“ lėktuvo, pradinė jo pardavimo kaina sumažinta dar 20 proc. – nuo 1,7 mln. iki 1,36 mln. eurų. ...
-
Pavežėjų klientė: draugėm parašau – žinokite, kad važiuoju, jeigu kažkas atsitiks7
Nors pavasarį Seimas idėją palaimino, siūlymui, kad pavežėjai automobilio salone privalėtų įrašinėti vaizdą ir garsą, nepritarė Vyriausybė. ...
-
Ekonomistai: atpigusios paskolos išjudins ekonomiką
Europos Centriniam Bankui (ECB) ketvirtadienio sprendimas sumažinti bazinių paskolų palūkanų normą 25 punktais ekonomistai teigia – tokio sprendimo tikėjosi visi. Specialistai taip pat sutaria – galima tikėtis bent dar vieno sumažinimo. ...
-
Bankai įsigudrino, kaip uždirbti daugiau: jie yra apsvaigę nuo savo godumo23
Bankai įsigudrino, kaip uždirbti daugiau. Be kasdienių bankinių paslaugų siūlo įvairius draudimus. Bet parduoda tai kaip vieną – įtraukia į mokėjimo paslaugų krepšelį. Lietuvos bankas skaičiuoja – taip bankų įkainiai gyv...
-
L. Kasčiūnas: tikslas – kad gynybos finansavimas pasiektų 4 proc. nuo BVP18
Krašto apsaugos finansavimas turėtų didėti iki 4 procentų nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), kad Lietuva galėtų įsigyti tolimojo nuotolio oro gynybos sistemų, kitų gynybos priemonių, sako krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas....
-
Naujasis EY vadovas: PVM didinimas bus neišvengiamas (interviu)4
Reguliaciniai pokyčiai – viena svarbiausių rizikų, kurią įvardija tarptautiniai investuotojai, kalbėdami apie Europos Sąjungą. Tačiau ilgalaikis poreikis didinti gynybos biudžetus Lietuvą ir kitas Europos šalis verčia ieškoti na...