Lietuva, siekianti tapti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) nare, nori aktyviau dalyvauti jos veikloje, kad geriau pasirengtų 2015 metais prasidėsiančioms deryboms.

Tam kitąmet reikės 3,5 mln. litų, įskaitant narystės mokestį už dalyvavimą EBPO programose, o 2015 metais, kai Lietuvos institucijos labiau įsitrauks į organizacijos veiklą, - 7 mln. litų, teigiama Užsienio reikalų ministerijos (URM) pažymoje.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino sustiprinto bendradarbiavimo ir pasirengimo narystei Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) veiksmų planą 2014-2015 metams.

URM teigimu, prioritetinės bendradarbiavimo su EBPO sritys padės Lietuvai per trumpiausią laiką įgauti didesnę reikšmę organizacijoje ir 2015 metais pradėti oficialias derybas dėl narystės, jau atlikus dalį stojimui būtinų namų darbų. Teigiama, kad siekiant narystės, labai svarbu rodyti aktyvumą, ne tik jungiantis prie naujų instrumentų ir struktūrų, bet ir nuolat dalyvauti EBPO komitetuose ir kitose struktūrose, kuriose Lietuva jau turi dalyvio statusą.

Susisiekimo ministerija raginama kuo greičiau prisijungti prie EBPO deklaracijos dėl interneto ekonomikos ateities (Seulo deklaracija), Socialinės apsaugos ir darbo ministerija - prie jaunimo veiksmų plano bei tarybos rekomendacijų dėl lyčių lygybės švietimo, užimtumo ir verslumo srityse, Finansų ministerija - prie deklaracijos dėl mokesčių bazės irimo ir pelno perkėlimo.

Tai pat siūloma kuo greičiau baigti jau pradėtas prisijungimo procedūras prie kapitalo judėjimo ir Einamųjų nematomų operacijų liberalizavimo (Užsienio reikalų, Ūkio ir Finansų ministerijos), prie konvencijos dėl kovos su užsienio valstybės pareigūnų papirkinėjimu tarptautiniuose verslo sandoriuose (Teisingumo ministerija).

Lietuva su EBPO bendradarbiauti pradėjo 1996 metais, kai kartu su kitomis Baltijos šalimis įteikė organizacijai deklaraciją, patvirtinančią norą prisijungti prie EBPO. Estija į organizaciją, kuri kartais neoficialiai vadinama "turtingųjų klubu", priimta 2010 metais.