- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Lietuvos bankas: didžiausią poveikį ūkio plėtrai turės darbo našumas
Artimiausiais metais Lietuvos ekonomikai didžiausios įtakos turėtų daryti kilsiantis darbo našumas, pirmadienį skelbia Lietuvos bankas (LB).
Anot centrinio banko, kiti darbo rinkos veiksniai, tikėtina, turės tik ribotą poveikį, nes galimybės dar įtraukiau panaudoti darbo išteklius Lietuvoje yra ribotos.
Anot LB, šalies ekonomikos plėtrai 2010–2023 metais turėjo teigiami pokyčiai darbo rinkoje – įtraukesnis darbo išteklių naudojimas, demografiniai procesai, taip pat bendras darbo našumo kilimas.
Vis dėlto pastaraisiais metais darbo užmokesčio augimas didėjo daug sparčiau nei darbo našumas, o tai kelia rizikų šalies konkurencingumui.
„Vertinant istoriškai, toks darbo pajamų augimas tebėra spartus, o vangiai didėjančio darbo našumo aplinkoje tebėra kaip viena iš rizikų šalies ekonominiam konkurencingumui“, – teigiama apžvalgoje.
Banko duomenimis, vienam gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010–2023 metais padidėjo 64,2 proc., maždaug pusę šio padidėjimo lėmė augęs gyventojų aktyvumo ir užimtumo lygis.
Banko duomenimis, vienam gyventojui tenkantis realus bendrasis vidaus produktas (BVP) 2010–2023 metais padidėjo 64,2 proc.
„Gyventojų aktyvumo lygio augimą Lietuvoje ir visoje ES šiuo laikotarpiu skatino reformos, pavyzdžiui, didinamas pensinis amžius ir augęs darbuotojų poreikis, sudaręs palankesnes sąlygas gyventojams įsitraukti į darbo rinką. Pastarasis veiksnys didino gyventojų užimtumą ir mažino nedarbą“, – pranešime teigė LB Ekonomikos departamento direktoriaus patarėjas Ernestas Virbickas.
Pasak LB, daugiausia realų BVP vienam gyventojui didino gerėjęs darbo našumas, 2010–2023 metais augęs 29,9 proc., antras pagal įtaką veiksnys buvo nuo 72,6 iki 83,8 proc. augęs gyventojų aktyvumo lygis – jam teko apie trečdalį rodiklio didėjimo.
Maždaug ketvirtadalį šio rodiklio augimo lėmė 2010–2023 metais kilęs gyventojų užimtumas, kuris sumažino nedarbo lygį nuo 17,8 proc. iki 6,8 proc.
Anot centrinio banko, neigiamą poveikį šalies ekonominei plėtrai per 13 metų turėjo visuomenės senėjimas, kuomet darbingo amžiaus gyventojų dalis sumenko nuo 67,5 iki 65,1 proc. – tai rodiklio augimą sumažino 4,5 proc. punkto.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Globalios Lietuvos apdovanojim...
-
Eurolyga: Kauno „Žalgiris...
-
Prieššventinės automobili...
-
Atidarytas atnaujintas Tauro k...
-
Lietuvos sporto apdovanojimų ...
-
Vilniuje pristatyta antroji ko...
-
Auksinės teatro rūtos šakel...
-
M.A.M.A nominantų paskelbimas...
-
Paramos akcijos „Maltieči...
-
Katedros aikštėje dovanojamo...
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas3Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienodaItin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu5Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkioRealusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kainaArtėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamosSeimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...