- Ignas Dobrovolskas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Seimo rinkimuose dalyvaujančių politinių jėgų atstovai kaip vieną iš esminių problemų šalyje įvardija tragišką kelių būklė bei ragina imtis permainų finansavimo modelyje. Tarp pasiūlymų – galimybė apmokestinti dalį kelių, remtis Lenkijoje keliams skirto fondo pavyzdžiu ar net įkurti atskirą Regionų ministeriją.
Partiją „Laisvė ir teisingumas“ į Seimą vedantis Artūras Zuokas sako, kad kelių būklės prastėjimas yra dabartinės ir buvusios vyriausybių darbo rezultatas. Jis ragina aktyviau naudoti Europos Sąjungos (ES) lėšas, taip pat sudaryti galimybę privačioms investicijoms bei dalį naujų kelių apmokestinti.
„Kelių būklės prastėjimas yra ne tik šios, bet ir prieš tai buvusios Vyriausybės požiūrio į kelių infrastruktūrą pasekmė. Mokesčiai, kurie buvo renkami kelių infrastruktūros gerinimui, kalbu apie degalų akcizus ir pan., jie buvo drastiškai sumažinti“, – ketvirtadienį ELTOS organizuotų debatų metu kalbėjo A. Zuokas.
„Mūsų programoje numatytas deramas finansavimas, ES lėšų panaudojimas, ypatingai remiantis Lenkijos pavyzdžiu, taip pat sudarytos galimybės privačioms investicijoms tiesti naujus kelius arba rekonstruoti juos. Tokie keliai galėtų būti mokami, kaip matome Lenkijoje, Prancūzijoje, Italijoje ar kitur“, – pažymėjo jis.
Liberalų sąjūdžio atstovas Eugenijus Gentvilas aiškino, kad keliams turi būti skiriama 80 proc. kuro akcizų.
„Greičiausiai Lietuvoje pastaraisiais metais degraduoja švietimo sistema, antroje vietoje – keliai. (...) Artūras (Zuokas – ELTA) teisingai sako, mažėja kuro akcizų skiriamų kelių būklei gerinti ar palaikyti procentas“, – sakė E. Gentvilas.
„Mes rašome savo programoje, kad 80 proc. kuro akcizų skirti keliams. Ar pavyks? Suprantu, kad tai labai ambicingas uždavinys. Bet nekeliant ambicijos, prie to net nepriartėsi, nes visada atsiras kokia nors Šimonytė, kuri sakys „čia atsirado žvyrkelių koalicija“. Bet regioninė politika per kelių būklę yra vienas pagrindinių instrumentų“, – tvirtino jis.
Tam, kad kelių būklė iš esmės pasikeistų Lietuvoje, reikia 1,3 mlrd. eurų investicijų (per metus – ELTA).
Lietuvos regionų partijai vadovaujantis Jonas Pinskus pabrėžė Lenkijoje taikomo kelių finansavimo modelio privalumus bei tarp siūlymų įvardijo galimybę įkurti Regionų ministeriją.
„Lenkų modelis tiek geras, kad šiai dienai Lenkija iš biudžeto pinigų keliams neprašo, o fonde jų yra tiek, kad juos limituoja tik medžiagos. (...) Ką pasakė kelių direkcijos vadai, kad jie (lenkai – ELTA) per kelius išsprendė labai daug regioninių problemų“, – teigė J. Pinskus.
„Paskui kelius ateina verslas į regionus, paskui verslą grįžta žmonės, ne tik iš miestų, bet ir emigravę. Kai emigravęs žmonės pamato, kad infrastruktūra sutvarkyta, darbo vietos susikūrė, tada jie grįžta. (...) Mes netgi siūlome įkurti Regionų ministeriją, perkeliant Energetikos į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją, tai išspręstų visus klausimus“, – siūlė jis.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijai-Krikščioniškų šeimų sąjungai (LLRA-KŠS) atstovaujantis Jaroslavas Narkevičius kalbėjo, kad finansavimas kelių sektoriui turi būti padidintas, o darbų procesai – supaprastinti. Taip pat jis išskyrė poreikį savivaldybėms perduoti dalį valstybės valdomų kelių.
„Tai labai sudėtinga problema, ką bekalbėtume. Ji uždelsta sprendimų prasme, deja, Lietuva netinkamai išnaudojo ES lėšas. Vėlavimas absoliutus su darbų paruošimu ir vykdymu. Be abejo, problema ir akcizų keliams nutraukimas kitiems poreikiams“, – sakė J. Narkevičius.
„Spręsti tam yra keletas būdų. Ilgalaikis – finansavimas turėtų būti padidintas. Antras dalykas, kad darbų eiga, procesas turi būti supaprastintas ir kuo greičiau pasiekiamas rezultatas. (...) Taip pat savivaldybėms turėtume perduoti kai kuriuos kelius, su tam tikru finansavimu“, – akcentavo jis.
Tuo metu Laisvės partijos pirmininkė Aušrinė Armonaitė kritikavo buvusio susisiekimo ministro J. Narkevičiaus veiklą bei ragino labiau atsižvelgti į kelių sektoriaus finansavimo poreikius ir dabartinę finansų ministrę Gintarę Skaistę.
„Lietuvos keliai yra prastos kokybės ir kai susisiekimo ministras atėjo dirbti į ministeriją, jis įvardijo, kad berods pusė tiltų yra avarinės būklės. (...) Buvusio susisiekimo ministro Narkevičiaus prioritetai buvo kiti“, – teigė A. Armonaitė.
„Tam, kad kelių būklė iš esmės pasikeistų Lietuvoje, reikia 1,3 mlrd. eurų investicijų (per metus – ELTA). Kai susisiekimo ministras tai įvardijo finansų ministrei, ji pasiūlė jam kreiptis į Kalėdų senelį. Suprantu, kad tai didelės sumos, bet prioritetai svarbūs. Jeigu kelių finansavimas depolitizuotas, atsirado aiškūs kriterijai, mes randame pinigų patogesniam Lietuvos susisiekimui“, – pabrėžė ji.
Kelių sektoriui šių metų valstybės biudžete skirti 872 mln. eurų. Kelių priežiūros ir plėtros programoje (KPPP) numatyti 583 mln. eurai, iš laikinojo solidarumo įnašo – 130,5 mln. eurų. Dar beveik 159 mln. eurų numatyti iš ES finansinės paramos.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Maxima grupės“ stebėtojai atšaukiami, valdybą rinks N. Numos valdoma „Vilniaus prekyba“8
Didžiausios mažmeninės prekybos grupės Baltijos šalyse „Maxima grupė“ valdybą nuo šiol rinks ir atšauks vienintelė jos akcininkė – Nerijaus Numos valdoma „Vilniaus prekyba“. ...
-
„Maisto banko“ akcijoje paaukota 274 tūkst. ilgo galiojimo produktų1
Per tradicinę „Maisto banko“ akciją savaitgalį paaukota daugiau kaip 274 tūkst. ilgo galiojimo maisto produktų. ...
-
„Litgrid“: vėjo jėgainių gamyba pastarąją savaitę augo daugiau nei 2 kartus1
Praėjusią savaitę vėjo jėgainių elektros gamyba augo daugiau nei du kartus, ją papildė ir reikšminga saulės elektrinių generacija. Tai lėmė 53 proc. mažesnes elektros kainas Baltijos šalių regione, pranešė Lietuvos elektros ...
-
ŽŪM siūlo keisti palūkanų kompensavimo taisykles: išmokos ūkininkus pasiektų kartą per mėnesį
Žemės ūkio ministerija siūlo keisti palūkanų kompensavimo taisykles. Įvedus pakeitimus, išmokos ūkininkus pasiektų ne kas ketvirtį, kaip iki šiol, o kas mėnesį, praneša ministerija. ...
-
Verslas apie lūkesčius po Seimo rinkimų: stabilumas yra aukso vertės1
Pasibaigus pirmajam Seimo rinkimų turui, BNS pateikia svarbiausias ekonomistų, analitikų, verslo ir profesinių sąjungų atstovų citatas apie tai, kokių lūkesčių jie turi kol kas lyderiaujančioms politinėms jėgoms. ...
-
Kaip Lietuvos pramonė gali užtikrinti šalies saugumą?6
Parodoje „Rinkis prekę lietuvišką“ surengtas forumas „Pramonė – valstybės saugumo prielaida“, kuriame aptarta, kaip lietuviška pramonė gali prisidėti prie šalies saugumo ir gynybos. Verslai įsitikinę, ...
-
Kaune prasidėjo šildymo sezonas: šilumos kaina – viena mažiausių Lietuvoje8
Kauno mieste oficialiai pradėtas 2024–2025 m. šildymo sezonas. Centralizuotai šilumą kauniečiams tiekiančios bendrovės „Kauno energija“ pasiruošimas šaltajam metų laikotarpiui buvo sklandus, o šilumos ...
-
SADM: pensijos kitąmet vidutiniškai augs 12 proc. – daliai senjorų didės iki 721 euro6
Kitąmet pensijų augimas vidutiniškai sieks 12 proc. – daliai senjorų vidutinė pensija didės maždaug 73 iki 673 eurų, būtinąjį senatvės stažą turintiesiems – 81 ir pasieks 721 eurus, praneša Socialinės apsaugos ir darbo m...
-
Įspėja kai kuriuos vartotojus: galite likti be ryšio10
Telekomunikacijų paslaugų tiekėjai „Tele2“ ir „Bitė“ planuoja per artimiausius metus visiškai išjungti 3G tinklą ir aktyviai ragina savo klientus užsitikrinti, kad jų įrenginiai ir SIM kortelės pritaikyti 4G ir 5G...
-
Gąsdinanti imigrantų statistika: aukštos kvalifikacijos užsieniečių Lietuva nedomina19
Panašu, kad Lietuva aukštos kvalifikacijos užsieniečių nedomina. Iš pradžių jų žadėjo pritraukti valdžia, net supaprastino tokių darbuotojų įdarbinimo sąlygas. Tačiau iš šiuo metu dirbti į Lietuvą atvykusių d...