- Valentina Gudienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvoje į atmosferą 2019 m. išmesta 20,4 mln. tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų (ŠESD) – apie 1 proc. daugiau negu 2018-aisiais. Lietuva vis dar juda į priešingą pusę, negu pasaulio valstybės susitarė Paryžiuje 2015 metais, atkreipia dėmesį aplinkos viceministrė Gintarė Krušnienė.
Didžiausią taršą šiltnamio dujomis Lietuvoje kelia transportas: per pastaruosius 15 metų sektoriaus išlakos augo net 49 proc. (užpernai – 3,5 proc.). Kitas ypač didelę įtaką klimato kaitai darantis sektorius – žemės ūkis – išlaiko stabiliai taršų poveikį atmosferai (2 proc. augimas nuo 2005 m.).
Tuo metu dėl taršos didėjančias sąnaudas patirianti pramonė sukuria mažėjantį ekologinį pėdsaką: ES apyvartinių taršos leidimų prekybos sistemoje dalyvaujančio sektoriaus ŠESD išlakos sumažėjo 40 proc., palyginti su 2005-aisiais. Atitinkamai užpernai tarša 2,1 proc. augo tuose sektoriuose, kurie neprekiauja taršos leidimais, sakoma Aplinkos ministerijos pranešime.
„Emisijos auga tuose sektoriuose, kurie vis dar negauna užtektinai ekonominių signalų keistis. Didysis mūsų laukiantis iššūkis, kad aplinkai palankūs sprendimai apsimokėtų“, – konstatuoja aplinkos viceministrė.
Ji tikisi, kad Joe Bideno sugrįžimas prie Paryžiaus susitarimo darbotvarkės suteiks stiprų impulsą ir Lietuvos klimato kaitos politikai. „Amerikos kursas sustiprina ir Europos žaliąjį kursą. Tokia tendencija Europoje ir JAV – tai dar vienas patvirtinimas ir raginimas skubėti tuo pačiu keliu ir Lietuvoje“, – sako aplinkos viceministrė, pridūrusi, kad procesas aktyvus ir Azijoje – dar pernai Kinija irgi paskelbė klimato neutralumo siekį iki 2060-ųjų.
Aplinkos ministerijos duomenimis, 2019 m. daugiausia ŠESD Lietuvoje išmetė transporto (30,9 proc.), energetikos (27,5 proc.), žemės ūkio (20,9 proc.) sektoriai. Kiek mažesnį ekologinį pėdsaką sukūrė pramonės (16,7 proc.), atliekų (4 proc.) sektoriai.
Be transporto sektoriaus, ŠESD kiekis užpernai sparčiausiai didėjo amoniako gamybos (8,8 proc.), cemento gamybos (13 proc.), žemės ūkio dirvožemių (2,6 proc.) sektoriuose, o palyginti daugiau sumažėjo energijos gamybos, gyvulininkystės, atliekų sektoriuose.
Nacionalinę ŠESD išlakų kiekio apskaitos ataskaitą ministerija parengė tą pačią dieną, kai Jungtinės Valstijos grįžo prie tarptautinių klimato kaitos įsipareigojimų.
Viceministrės vertinimu, 2020-ųjų rodikliai gali parodyti, kad pernykščiai metai bus pirmieji šį tūkstantmetį, kai transporto emisijos ne augo, o mažėjo. Vis dėlto Lietuvoje ŠESD skaičiavimai atliekami paliekant vienų metų „langą“ – praėjusių metų rezultatų dar reikės palaukti.
„Verslai, kurie klimato politikos siunčiamus signalus pajus anksčiau ir greičiau reaguos, laimės konkurencinėse lenktynėse į klimatui neutralius ūkio sprendimus“, – sako G. Krušnienė.
Lietuvos žaliasis kursas yra viena pagrindinių šios Vyriausybės misijų. Vyriausybė, kaip primenama ministerijos pranešime, tikisi ŠESD kiekį iki 2030 metų sumažinti 30 proc., palyginti su 2005-aisiais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Draudikai: per tris dienas gauta pranešimų dar dėl beveik 2,5 mln. eurų audros nuostolių
Keletą milijonų eurų draudimo bendrovių klientams savaitės pradžioje siekusi Lietuvoje praūžusios audros žala per kelias dienas išaugo dar beveik 2,5 mln. eurų, sako draudikai. ...
-
Žemės ūkio taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl nacionalinės ekstremalios padėties paskelbimo
Žemės ūkio taryba (ŽŪT) šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę su prašymu paskelbti ekstremaliąją situaciją nacionaliniu mastu. Jie tvirtina, kad tai svarbu siekiant padėti ūkininkams išvengti sankcijų dėl negalėjimo įvykdyti...
-
„Litgrid“: liepos mėnesį didmeninė elektros kaina augo 7 proc.1
Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs e...
-
„Kaunas IN“ apie E. Sheerano koncertus Kaune: svarbi kiekviena detalė
Kauno turizmo, verslo, investicijų plėtros ir tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“ prognozuoja, kad dėl Edo Sheerano koncertų savaitgalį Kaune turėtų apsilankyti apie 100 tūkst. žmonių. ...
-
Metų savaitgalis Kaune: naudą dėl E. Sheerano koncerto skaičiuos ir verslininkai, ir pats miestas13
Savaitgalį Kauno laukia įspūdingas grandiozinis koncertas, sutrauksiantis apie 100 tūkst. žmonių minią. Naudą skaičiuos ir verslininkai, ir pats miestas. Taip pat „Kaunas IN“ atskleidė, kiek šis savaitgalis papildys miesto biudžet...
-
S. Skvernelis: norėtųsi, kad didindama MMA Vyriausybė labiau atsižvelgtų į darbuotojų interesus1
Trišalėje taryboje nesusitariant kiek didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybės sprendimas turi būti palankesnis darbuotojams. Jis tvirtina, kad ...
-
ESO: elektros dar neturi daugiau negu 11 tūkst. vartotojų2
Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų. ...
-
„Kevin EU“ kreditoriai teismo prašo įmonei iškelti bankroto bylą
Grupė kreditorių prašo teismo finansų technologijų įmonei „Kevin EU“ iškelti bankroto bylą, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
ESO: elektros Lietuvoje po audros vis dar neturi apie 22 tūkst. vartotojų3
Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
V. Šilinskas: 1070 eurų siekiantis minimalus atlyginimas būtų šoko terapija darbdaviams8
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas iki 1070 eurų, ko siekia profsąjungos, neigiamai veiktų verslą. Anot jo, kadangi MMA augimas veikia ir didesnes algas gaunančius...