- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Tęsiantis šaltiems orams bei nemažėjant elektros vartojimui vidutinė didmeninė elektros energijos kaina „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje per savaitę padidėjo 13 proc. iki 118 eurų už megavatvalandę (MWh).
Tuo metu Latvijoje ir Estijoje elektros kaina praėjusią savaitę buvo 116 eurų, pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento direktoriaus Liutauro Varanavičiaus, nors vėjo jėgainių gamyba muša rekordus, o ilgėjant šviesiam paros metui saulės jėgainės pagamina vis daugiau energijos, nesitraukiantys šalčiai lemia išliekantį stabilų elektros suvartojimą.
„Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai. Jei vasario mėnesį net kelis kartus vėjo jėgainės gamino daugiau nei 600 megavatų, jau kovo 4 dieną pirmą kartą fiksavome didesnę nei 700 megavatų vėjo jėgainių gamybą“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Šiuo metu sparčiai augant vėjo ir saulės elektrinių skaičiui Lietuvoje vis dažniau bus pagerinti įvairūs gamybos rekordai.
„Ilgėjant paros metui ir gerėjant oro sąlygoms saulės elektrinės gamina vis daugiau energijos, per savaitę jų gamyba išaugo nuo 3 iki 4 gigavatvalandžių. Nesitraukiantys šalčiai Lietuvoje lemia ir nemažėjantį elektros suvartojimą, kol kas jis išlieka stabilus – apie 230 gigavatvalandžių“, – pridūrė jis.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 1 proc. iki 231 gigavatvalandės (GWh). Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 36 proc. šalies elektros suvartojimo. Bendrai Lietuvoje praėjusią savaitę buvo pagaminta 82 GWh elektros – 5 proc. daugiau nei ankstesnę savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę šiluminių jėgainių ir hidroelektrinių gamyba nesikeitė ir išliko atitinkamai 14 ir 21 GWh. Vėjo jėgainių gamyba išaugo 7 proc. iki 42 GWh, saulės jėgainių – 36 proc. iki 4 GWh.
Šiluminės elektrinės pagamino 17 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, vėjo jėgainės – 50 proc., hidroelektrinės – 26 proc., saulės elektrinės – 5 proc., o kitos elektrinės – 2 procentus.
66 proc. šalies elektros poreikio buvo importuota. Bendras importas augo 1 proc. iki 208 GWh. 35 proc. elektros į šalį pateko iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 65 proc. – per sieną su Latvija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos augo trečdaliu proc. iki 49 GWh. Per „LitPol Link“ į Lenkiją buvo nukreipta 100 proc. iš Lietuvos eksportuojamos elektros.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Energetikos ministerija planuoja naują kvietimą norintiems gauti kompensaciją
Šių metų pirmąjį ketvirtį planuojamas naujas 15 mln. eurų vertės kvietimas norintiems gauti kompensaciją, įsirengus elektros energijos kaupimo įrenginius namuose, skelbia Energetikos ministerija. ...
-
JAV ambasadorė: nemanau, kad ši taisyklė turės kokią nors įtaką Lietuvai
JAV ketinant riboti dirbtinio intelekto (DI) lustų eksportą į daugelį šalių, įskaitant Lietuvą, JAV ambasadorė Lietuvoje Kara McDonald (Kara Makdonald) sako, kad Lietuva išlieka patikima partnere ir pavyzdine sąjungininke, o šis r...
-
Žiniasklaida: atleistas patarėjas Hofmaną kaltina korupcija, kreipėsi į prokuratūrą1
Dešimt dienų po paskyrimo atleistas žemės ūkio ministro Igno Hofmano patarėjas antikorupcijos klausimais Irmantas Baltūsis savo buvusį vadovą kaltina korupcija, teigia užfiksavęs kyšį bei medžiagą perdavęs prokuratūrai. ...
-
Svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra1
Vyriausybė svarstys, ar nušalinti žemės ūkio ministrą Igną Hofmaną nuo reikalų, susijusių su Nacionaline mokėjimo agentūra, iš kurios pajamų gauna jis ir jam artimi asmenys. ...
-
Sabutis: ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui3
Susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis mano, jog realu, kad europinės vėžės geležinkelis „Rail Baltica“ iki 2030 metų bus nutiestas tarp Lietuvos ir Lenkijos, nes ši jungtis yra itin svarbi kariniam mobilumui ir šalies saugumui...
-
Gyventojai susigrąžino milijonus eurų: priežastis – aiški3
Darbo ginčų komisija pernai darbuotojams padėjo susigrąžinti beveik 15 mln. eurų. Dažniausiai tai darbdavių jiems neišmokėti atlyginimai. Skundų skaičius išaugęs kone trečdaliu, tačiau problematiškiausių darbdavių daugiausi...
-
Susisiekimo ministras: nuo 2026 m. jau galėsime rinkti kelių mokesčius1
Elektroninės kelių rinkliavos paslaugų („e-tolling“) sistemos startavimas daugiau nebus atidedamas, ji pradės veikti 2026 m., tvirtina susisiekimo ministras Eugenijus Sabutis. Anot politiko, siekiant išvengti teisminių procesų, kurie s...
-
Paaiškėjo, kam ir kiek paaugo atlyginimai: viena grupė nustebins
Geriausiai apmokamos profesijos nesikeičia. Pernai daugiausiai uždirbo aukščiausio lygio vadovai ir informacinių technologijų specialistai. Tačiau ne jų pajamos augo sparčiausiai. Iš sąrašo viršūnės juos stumia maisto pra...
-
Klaipėdos savivaldybė nurašys šimtatūkstantines skolas
Klaipėdos savivaldybė parengė tvarką, pagal kurią bus įmanoma nurašyti dešimtmečius besikaupusias savivaldybės biudžetinių įstaigų paslaugų gavėjų skolas už suteiktas paslaugas. ...
-
Ši pašalpa gali didėti dvigubai, bet viena ministerija priešinasi2
Socialinės apsaugos ir darbo bei Finansų ministerijos nesutaria, nuo kada ir kiek didinti laidojimo pašalpą, kuri šiemet siekia 560 eurų. ...