- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Esant didžiausiam šiemet elektros suvartojimui, sumažėjus vėjo jėgainių gamybai bei sustojus branduoliniams reaktoriams Švedijoje ir Suomijoje, vidutinė didmeninė praėjusios savaitės elektros energijos kaina, palyginti su ankstesne, „Nord Pool“ biržos Lietuvos kainų zonoje padidėjo 18 proc. iki 148 eurų už megavatvalandę (MWh).
Lapkričio 27–gruodžio 3 dienomis vidutinė didmeninė elektros energijos savaitės kaina Latvijoje ir Estijoje kito taip pat kaip Lietuvoje, pirmadienį pranešė elektros perdavimo operatorė „Litgrid“.
Pasak „Litgrid“ Strategijos departamento vadovo Liutauro Varanavičiaus, praėjusią savaitę vidutinė elektros kaina buvo aukščiausia šiais metais.
„Tam įtakos turėjo trečiadienį sustojusios dvi branduolinės jėgainės Šiaurės Europoje. Suomijoje sustojęs 1,6 gigavato galios Olkiluoto 3 reaktorius buvo neprieinamas iki ketvirtadienio vakaro, o Švedijoje esantis 1,1 gigavato galios Ringhals 4 reaktorius turėtų būti įjungtas tik šiandien“, – pranešime teigė L. Varanavičius.
Jis pažymėjo, jog tuo pačiu metu pernai vidutinė savaitės elektros kaina Lietuvoje siekė 350 eurų už MWh, o 2021 metais – 188 eurus už MWh.
„Galima pagrįstai teigti, kad Europa šiai žiemai pasiruošusi geriausiai per pastaruosius metus. Po truputį naudojamos dujos iš gamtinių dujų saugyklų Europoje, kurių užpildymas dabar siekia apie 94 proc.“, – teigė L. Varanavičius.
Elektros suvartojimas Lietuvoje praėjusią savaitę augo 4 proc. iki 273 gigavatvalandžių (GWh), Lietuvoje vietos elektrinės užtikrino 32 proc. šalies elektros energijos suvartojimo. Bendrai Lietuvoje buvo pagaminta 88 GWh elektros – 11 proc. mažiau nei prieš savaitę.
Lietuvoje praėjusią savaitę daugiausiai elektros energijos pagamino šiluminės elektrinės, jų gamyba auto 66 proc. iki 48 GWh. Taip pat 14 proc., iki 16 GWh augo hidroelektrinių gamyba. Tuo metu vėjo jėgainių gamyba sumažėjo 66 proc., iki 15 GWh.
Per savaitę šiluminės elektrinės pagamino 55 proc. Lietuvoje generuotos elektros energijos, hidroelektrinės – 18 proc., vėjo jėgainės – 17 proc., saulės elektrinės – 3 proc., o kitos elektrinės – 7 procentus.
70 proc. šalies elektros energijos poreikio buvo importuota. Bendras importo kiekis augo 6 proc. iki 206 GWh. 53 proc. importuoti iš Skandinavijos per „NordBalt“ jungtį, 27 proc. – iš Latvijos ir likę 20 proc. elektros į šalį pateko per sieną su Lenkija.
Bendras elektros srautas iš Lietuvos mažėjo 83 proc. iki 3 GWh. 91 proc. eksporto iš Lietuvos buvo nukreipta į Lenkiją per „LitPol Link“ jungtį, o 5 proc. į Skandinaviją, likę 4 proc. – į Latviją.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?5
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį2
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams3
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta5
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...