- Erika Alonderytė, Sniegė Balčiūnaitė, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Paaiškėjus, kad kai kurios nuo karantino suvaržymų nukentėjusios Lietuvos įmonės gavo valstybės paramą ir įsigijo prabangių automobilių, premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad tokia praktika, kai privatūs automobiliai perkami įmonių vardu, Lietuvoje nėra nauja.
„Čia nėra atvejis, kuris nustatytas tik pandemijos metu. Čia nėra didelė paslaptis, kad Lietuvoje yra verslininkų, kurie savo privačius poreikius bando deklaruoti kaip verslo poreikius, kad galėtų nurašyti įsigijimus į sąnaudas tokio mokesčio tikslais, pridėtinės vertės mokesčio atskaita pasinaudoti“, – ketvirtadienį Seime žurnalistams sakė premjerė.
Pasak jos, lengviesiems automobiliams pridėtinės vertės mokesčio atskaitymai pagal įstatymą nepriklauso, todėl būna „tokių kuriozinių atvejų“, kai prabangūs automobiliai deklaruojami kaip krovininiai.
„Čia yra turbūt dvigubai blogas dalykas ir, manau, kad Valstybinė mokesčių inspekcija, atlikdama kontrolės veiksmus, turi šituos atvejus ištirti“, – pridūrė I. Šimonytė.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė siūlo atskirti laikotarpį, kada valstybės paramą gavusios įmonės įsigijo prabangos prekių. Pasak jos, nuo šių metų nauji nukentėjusių įmonių sąrašai sudaromi remiantis griežtesniais kriterijais.
Ministrėa teigimu, VMI dabar papildomai vertina įmonių likvidumą, pelningumą ir kitus rodiklius – atsižvelgiant į juos, sprendžiama, ar įmonė gali būti laikoma nukentėjusia nuo pandemijos. Priešingu atveju jos gautą paramą turi grąžinti.
„Stengiamės taiklinti paramą kiek įmanoma, tačiau nuo sukčių apsisaugoti yra sudėtinga“, – Seime per Vyriausybės valandą teigė ministrė.
Ji priminė, kad iki rudens bus parengti siūlymai peržiūrėti mokestines lengvatas.
Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Mykolas Majauskas, remdamsis Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) duomenimis, ketvirtadienį pranešė, kad 2020-2021 metais 148 įmonės, gavusios mokestinių lengvatų ar įvairių subsidijų, įsigijo prabangių automobilių, o 32 iš jų pirko naujus „Bentley“ „Maserati“ „Porsche“, „Lamborghini“, „Rolls Royce“.
„Yra pavyzdžių, kai įmonės, oficialiai įtrauktos į nuo COVID-19 nukentėjusių sąrašą, pasinaudojo galimybe atidėti mokesčius, gavo prastovų subsidiją už darbuotojų išlaikymą, papildomai dar gavo dosnią valstybės subsidiją verslui ir įsigijo naują prabangų daugiau kaip 100 tūkst. eurų vertės „Range Rover“ visureigį neva įmonės poreikiams“, – žurnalistams ketvirtadienį sakė M. Majauskas.
Anot jo, viena įmonė prabangų automobilį užregistruodavo kaip krovininį, norėdama susigrąžinti sumokėtą PVM. Be to, ji taip pat gavo valstybės paramą verslui, siekdama padengti automobilio lizingo įmokas.
„Pagal pasirašytą sutartį mokesčių mokėtoja papildomai už šio automobilio įsigijimą iki 2024 metų kompensuos 95 proc. palūkanų“, – sakė M. Majauskas.
„Kažkam tokia veikla gali pasirodyti verslas, mano akimis, tai yra cinizmo viršūnė“, – pridūrė jis.
Kažkam tokia veikla gali pasirodyti verslas, mano akimis, tai yra cinizmo viršūnė.
Pasak M. Majausko, kitas Seimo komitetui žinomas atvejis, kai į nukentėjusių įmonių sąrašus įtraukta bendrovė gavo paramą ir įsigijo naują daugiau kaip 100 tūkst. eurų vertės „Porsche Cayenne“ automobilį. Pagal su valstybine agentūra pasirašytą paramos verslui sutartį valstybė už jį iki 2025 metų kompensuos 95 proc. palūkanų.
„Tai yra tik keletas iš daugelio liūdnų pavyzdžių, kai, tikėtina, švaistomi mokesčių mokėtojų pinigai. Mano supratimu, pats laikas VMI imtis principingų kontrolės veiksmų ir pasibelsti į kiekvienas duris tų įmonių, kurios mokesčių mokėtojų paramą panaudojo prabangių sportinių automobilių įsigijimui“, – teigė M. Majauskas.
Komitetas VMI prašo išsiaiškinti, ar toks prabangus turtas naudojamas privatiems poreikiams, ar piktnaudžiaujama mokesčių atskaitymais bei valstybės parama. Jei tai pasitvirtintų, mokesčiai turėtų būti sumokėti, o valstybės parama sugrąžinta.
Įmonių pavadinimų M. Majauskas neatskleidė, tačiau anot jo, tai yra nedidelės įmonės, turinčios 20-30 darbuotojų.
VMI Komunikacijos vadovė Rūta Asadauskaitė BNS nurodė, kad inspekcija negali atskleisti konkrečių įmonių pavadinimų.
„VMI savo ruožtu įvertins, ar šių įmonių gauta subsidija panaudota pagal paskirtį, t. y. įmonės likvidumui užtikrinti. Jei būtų nustatyta, kad įmonei skirta parama buvo panaudota netinkamai, įmonei reikės ją grąžinti“, – BNS sakė VMI atstovė.
Finansų viceministrė Rūta Bilkštytė neseniai Seime teigė, kad bus peržiūrėtos visos taisyklės, reglamentuojančios įmonių turto ar lėšų naudojimą asmeniniams poreikiams. Pasak jos, jeigu būtų įvestas prabangos mokestis, jis būtų taikomas ne tik automobiliams.
VMI vadovė Edita Janušienė yra sakiusi, kad kol kas nenustatytas nė vienas atvejis, kad įmonės, gaunančioms valstybės paramą, būtų įsigijusios prabangių automobilių. Anot jos, sudėtinga įrodyti, jog prabangūs įmonių automobiliai naudojami asmeniniais tikslais. Todėl VMI bando įrodyti ekonominį tokių automobilių nenaudingumą, inspekcija jau pradėjo patikrinimus.
VMI viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas gegužę Seime teigė, kad prabangių automobilių turėtojai neslepia, jog jie naudojami ir darbo, ir privatiems reikalams, nes tai nedraudžiama.
M. Majauskas kiek anksčiau teigė, kad gyventojai ir įmonės 2020 metais įsigijo daugiau negu 1,6 tūkst. automobilių, kainavusių virš 50 tūkst. eurų, o šiemet per keturis mėnesius – 770. Anot jo, užpernai ir pernai įmonės pirko po 77-76 proc. tokių automobilių, o šiemet – jau beveik 80 proc.
Jo teigimu, žmogus, pirkdamas seną dyzelinį „VW Passat“ automobilį, moka 200 eurų registracijos mokestį, tuo metu įsigijęs „Bentley“ ar „Ferrari“, moka mažesnį arba nemoka visai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų5
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?15
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...