- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
-
Miško pramonininkai sunerimę: ar švedai užvaldys Lietuvos miškus?
Seimas svarstys miškų įsigijimo ribojimo įstatymo pataisas. Miško pramonininkų asociacijos prezidento pavaduotojas Darius Partauskas įspėja, kad dėl jų priėmimo delsti nebegalima.
„Lietuviai jau dabar nebėra savo miškų šeimininkai. Šiuo metu didžiausia privačių miškų valdytoja Lietuvoje – Švedijos baldų gamintoja „Ikea“. Jai priklauso daugiau kaip 20 tūkst. ha miškų. Mūsų medienos graibstymą pristabdyti galinčios pataisos užstrigusios Seime jau keletą metų, o iškirsti medžiai tuo metu sparčiai iškeliauja į švedų baldų parduotuves“, – sako D. Partauskas.
Pataisomis būtų nustatyta, kiek vienas asmuo galėtų įsigyti miškų ūkio paskirties žemės. Šiuo metu Seime siūlomas 1,5 tūkst. ha apribojimas. D. Partauskas teigia, kad tokia riba yra didelė, tačiau ji – geriau negu nieko.
„Šis apribojimas paveiktų apie 20 įmonių (daugiausiai švedų korporacijų). Šiuo metu jos, valdydamos didžiulį kapitalą, ir galimai turėdamos stiprų užnugarį, siaučia Lietuvos miškuose. Tuo metu likusių 1000 rinkos dalyvių – daugiausiai nedidelio kapitalo lietuviškų įmonių – interesai lieka neginami. Lietuviškos miškininkystės įmonės, tiesiogine to žodžio prasme, yra išvejamos iš miškų. Tai iš esmės kelia grėsmę nacionalinio saugumo lygmeniu“, – įspėja Miško pramonininkų asociacijos prezidento pavaduotojas.
Dėl užsienio kapitalo įmonių įsigalėjimo Lietuvos miškų rinkoje itin kenčia regionai. Anot D. Partausko, minėtų pataisų nepriėmimas būtų dar viena vinis jiems į karstą: „Jau dabar sparčiai naikinamos smulkios regioninės lentpjūvės, bankrutuoja vietiniai perdirbėjai, kirtėjai ir miškovežių kompanijos. Kiek mums žinoma, švedai jų paslaugomis nesinaudoja ir darbo vietų nekuria“.
D. Partauskas ragina visuomenę ir politikus nelikti abejingais. Priešingai, galime savo miškuose sulaukti latvius jau ištikusios krizės. „Nereaguosime dabar – turėsime situaciją kaip Latvijoje. Ten švedų fondai latvius „išmiškino“ iš miškų. Vienintelis kelias latviams užbaigti miškų krizę – nacionalizuoti miškus. Ar norime iki to prieiti?“ – klausia Lietuvos miško pramonininkų atstovas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
Galerijos
-
Kaune – automobilių avarijo...
-
Išrinkti Seimo vicepirmininka...
-
Protestas prieš „Nemuno au...
-
Protestas prie Seimo: „Deši...
-
14-ojo Seimo pirmininko rinkim...
-
2024–2028 metų kadencijos S...
-
Pirmas sniegas Vilniuje...
-
Vilniaus centre – kalėdinia...
-
2024–2028 metų kadencijos S...
-
Paramos Ukrainai vakaras Šved...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjųApie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurųPentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?6Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatasEuropos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programasŠiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų92Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...