- DMN inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyną paprastai gurkšnojame iš elegantiškų taurių, o ne stiklinių. Baltam, raudonam vynui ar šampanui renkamės skirtingas taures. Tai mums jau įprastos gero tono ir gėrimų vartojimo kultūros taisyklės. Tačiau tarp Lietuvos gėrimų ekspertų sklinda kalbos apie naujausią šios srities madą – alų ragauti iš pintos.
Mados tendencijų pionieriai
Kaip ši mada atkeliavo į Lietuvą? Alus pintomis Europoje buvo matuojamas dar prieš kelis šimtmečius. Tradicinę alaus pintą sudaro 0,568 litro, o tai – pusketvirto gurkšnio daugiau negu pusės litro talpoje. Pinta kilo iš Didžiosios Britanijos, kuri nuo seno garsėjo savo riteriais ir rafinuotais džentelmenais. Tačiau greitai ji paplito ir už šios šalies ribų.
Pavojus pintai iškilo XVIII a. pabaigoje, kuomet valdžią perėmė Napoleonas Bonapartas. Jis pasišovė įvesti metrinę sistemą, o tai reiškė, kad alų teks matuoti litrais, o ne pintomis. Tačiau ištikimiausi alaus mėgėjai neišdavė savo tradicijų. Tokiose šalyse kaip Anglija, Airija, Kanada, Australija, Naujoji Zelandija bei kai kuriose Centrinės Europos dalyse pinta išsilaikė.
Kita vertus, kitose šalyse metrinė sistema laimėjo. Tad nenuostabu, kad ir, pavyzdžiui, Sovietų Sąjungos laikais Lietuvoje apie pintomis matuojamą alų galima buvo perskaityti nebent iš knygų. Tačiau neveltui sakoma, kad tiek istorija, tiek mados kartojasi. Tad vis daugiau mūsų šalies alaus mėgėjų dabar „užsikrečia“ pintos mada.
Tiesa, prieš kelerius metus Lietuvoje alaus pintomis retai kur pavykdavo gauti. Kol nuo 1853 m. aludarystės tradicijas puoselėjantis bravoras „Volfas Engelman“ pirmasis šalyje sugrąžino tradicinį alaus tūrį – pintą – stikliniuose buteliuose ir skardinėse. O tuomet mada įgavo netikėtą pagreitį – vos pasirodžiusios bravoro pintos sulaukė keturgubai daugiau susidomėjimo, negu buvo tikėtasi.
„Galiu drąsiai pasakyti, kad ragauti alų iš pintos yra viena karščiausių tendencijų šiuolaikinėje Lietuvoje alaus vartojimo kultūroje. Be to, šią madą vertina ir praktiški alaus mėgėjai – ji leidžia mėgautis alumi keturiais gurkšniais ilgiau“, – teigia Petras Sadovskis bravoro „Volfas Engelman“, kuris šiemet švenčia 160 metų veiklos jubiliejų, vyriausiasis aludaris.
Ar pinta įveiks puslitrį?
Beje, bravoras „Volfas Engelman“ visais laikais siekė ne tik virti kokybišką alų, bet ir žengti koja kojon su europietiška alaus vartojimo kultūra ir diktuoti naujausias šios srities tendencijas. Ko gero, sunku patikėti, bet prasidedant XIX amžiui, Lietuvoje stiklinis alaus butelis buvo ne įprastas dalykas, o veikiau – naujausia mada. Kai kuriais atvejais butelis kainuodavo daugiau negu jame esantis alus.
Kodėl alų vertėtų gerti pintomis?
|
Tačiau net ir prieš pusantro šimto metų šiuolaikinio bravoro „Volfas Engelman“ pirmtakės, alaus daryklos „I. B. Volfas“, aludariai rūpinosi, kad jų verdamas alus būtų pilamas tik į išskirtinius stiklinius butelius. Kiekvieną butelį puošė reljefinis alaus daryklos ženklas su jos pavadinimu. Be to, tuometiniai Lietuvos stiklo fabrikai daugiausia aptarnaudavo šalies spirito monopolio įmones, todėl, ieškodami tinkamos taros, bravoro atstovai kreipėsi į Vokietijos stiklo meistrus.
Pasak vyriausiojo aludario P. Sadovskio, tara, kurioje laikomas ar patiekiamas alus, lemia, kaip atsiskleidžia jo skonis ir aromatas. Dėl to visi save gerbiantys aludariai, norėdami išryškinti savo alaus geriausias savybes, jam siūlo ir išskirtines talpas.
Šiuolaikinis bravoro „Volfas Engelman“ pintos butelis buvo kuriamas konsultuojantis su geriausiais Vokietijos stiklo meistrais. O ir restoranams arba barams skirtas pintos taures dekoravo garsių vokiečių kompanijų „Ritzenhoff“ ir „Rastal“ profesionalai. Pastarieji kūrė išskirtines taures tokiems pasaulyje gerai žinomiems gėrimų prekių ženklams kaip „Havana Club“, „Bacardi“, „Jim Beam“, aludariams „Warsteiner“.
„Šiemet, švęsdami bravoro jubiliejų, nusprendėme visą savo verdamą alų pradėti pilstyti į elegantiškus pintos butelius. Manau, mūsų pradėta pintos mada Lietuvoje turėtų tik plisti. Jau teko girdėti, kad alaus mėgėjai alų į pintas pilti barmenų prašo ir šalies baruose bei restoranuose“, – sakė bravoro „Volfas Engelman“ generalinis direktorius Marius Horbačauskas.
Kaip bebūtų, pinta jau tapo šiuolaikinės Lietuvos gėrimų vartojimo kultūros dalimi. Kas žino, gal jau greitai ragauti alų pintomis bus neatskiriamas gero tono įrodymas?
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP1
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...
-
ESO nesutinka su VERT išvadomis
Neplaninį „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO) patikrinimą atlikusi Valstybinė energetikos reguliavimo taryba (VERT) nustatė, kad tinklų operatorius netinkamai informavo dalį gamintojų (vystytojų), kodėl jiems nesuteikti pajėgumai pri...
-
Prezidentas pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą5
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė 2025 metų valstybės biudžetą, pranešė Prezidentūra. ...
-
RRT: „Telia“ ne visada leidžia konkurentams naudotis ryšio tinklu
Didžiąją dalį interneto ryšio rinkos užimanti telekomunikacijų bendrovė „Telia Lietuva“ ne visada sąžiningai leisdavo kitiems operatoriams pasinaudoti jos elektroninių ryšių tinklu, pareiškė Ryšių reguliavim...
-
Ministerija didina finansavimą Lietuvos šaulių sąjungai5
Krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos šaulių sąjunga (LŠS) pirmadienį pasirašė biudžeto lėšų naudojimo sutartį, kuri numato beveik 7 mln. eurų didesnį finansavimą – 20,7 mln. eurų. ...
-
Kas penktas lietuvis prieš šventes skolinasi pinigų: kokios sumos vyrauja?
Atlikta apklausa parodė, kad dauguma lietuvių prieš šventes skolinasi pinigų, o paskui turi grąžinti daugiau, su palūkanomis. Apie tai LNK žurnalistai kalbėjosi su „Credit24“ rinkodaros vadove Neringa Žemaite. ...
-
„Litgrid“: elektra per savaitę pigo 59 proc.
Vyraujant vėjuotiems ir šiltiems orams, vidutinė elektros kaina Lietuvoje praėjusią savaitę smuko 59 proc. iki 56 eurų už megavatvalandę (MWh), pirmadienį pranešė „Litgrid“. ...
-
Dėl antrojo jūros vėjo parko aukciono – perspėjimas: mes priiminėjame žalingą sprendimą2
Seimo Energetikos ir darnios plėtros komisijai pirmadienį jau antrą kartą nepavyko priimti pozicijos dėl antrojo 700 megavatų (MW) Lietuvos vėjo parko Baltijos jūroje konkurso – svarstymą nuspręsta atidėti sausio 14 dienai. ...