- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vartojimo paskolų turintys gyventojai skendi skolose. Ekspertai pastebi, kad uždelsta vidutinė skolos suma vienam skolininkui siekia arti tūkstančio eurų. Įdomu tai, kad nors vartojimo paskolų gyventojai ima mažiau, bet skolos sumos auga, o tai rodo, kad tie patys žmonės ima po kelias vartojimo paskolas, praneša LNK.
Kam gyventojai skolinasi ir ką daryti įklimpus į tokias skolas, papasakojo ekonomistė Jekaterina Rojaka.
– Kaip gyventojams sekasi atiduoti vartojimo paskolas?
– Vartojimo paskolos turi labai aiškų sezoniškumą. Paskolos dažniausiai imamos prieš Kalėdas ir prieš atostogas. Vartojimo paskolos aktualizuojasi maždaug gegužę, birželį, o problemos prasideda jau po trijų mėnesių. Pastebime tendenciją, kad pradeda kauptis naujai paimtų paskolų skolos. Šiais metais šiek tiek sumažėjo skolininkų skaičius, bet bendra suma išaugo. Skolininkai, kurie negali atsikratyti skolos greitai, klimpsta toliau. Reikia nepamiršti, kad vartojimo paskola turi aukštas palūkanas. Palūkanos siekia iki 15 proc. Aišku, viskas priklauso ir nuo žmogaus kreditinės istorijos. Svarbu atsiminti, kad jei susiduriama su sunkumais gražinant paskolą, reikia nedelsiant kreiptis į finansų įstaigą ir ieškoti sprendimų. Niekas nenori, kad tos skolos formuotųsi.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Koks sprendimas tai galėtų būti?
– Kreditorius gali peržiūrėti finansavimo terminą. Gali jį šiek tiek prailginti. Yra standartinės sąlygos, kurioms esant žmogus gali prašyti tam tikrų kreditavimo atostogų. Atveju, kai žmogus netenka daugiau nei trečdalio pajamų arba tampa bedarbiu, bankai yra linkę peržiūrėti sąlygas ir tikrai nenori bloginti situacijos gyventojui. Bet pirmiausiai visada reikia kreiptis į finansinę įstaigą ir ieškoti sprendimo. Daugelis žmonių tą ir daro.
– Kokiems tikslams žmonės ima vartojimo paskolas?
– Paskolas ima ir kalėdinėms dovanoms, atostogoms. Pernai prasidėjus didelei infliacijai, paskolos buvo imamos tam, kad paruoštų vaikus mokslo metams ir nupirktų visas reikiamas kanceliarines priemones bei drabužius. Pradedame pastebėti, kad tas sezoniškumas pradeda išnykti.
– Kokios to priežastys? Ar kalta infliacija, ar tai žmonių neatsakingumas, netaupymas?
– Manau, tai tam tikras kokteilis visų išvardintų priežasčių. Žinoma, infliacija turėjo didžiausią poveikį žmonių elgsenai. Niekas neieško brangesnių paskolų, jei turi savo sutaupytų lėšų. Be to, ir taupyti infliacijos sąlygomis yra gerokai sunkiau. Viskas brangsta ir nėra iš ko taupyti. Reikėtų pažymėti, kad Lietuvoje vartotojų elgsena yra ganėtinai konservatyvi. Tačiau lietuviai žymiai mažiau taupo santaupų nenumatytiems atvejams nei visoje Europoje. Mūsų gyventojams reikėtų tobulinti savo finansinį raštingumą. Kita vertus, nėra nieko blogo su vartojimo paskolomis, tačiau viską reikia gerai apskaičiuoti.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
LVAT: papildomas finansavimas sveikatos centrams nepažeidžia lygiateisiškumo principo1
Sveikatos apsaugos ministerijos numatytas papildomas finansavimas sveikatos centrams steigti nepažeidžia lygiateisiškumo ir objektyvumo principų, konstatavo Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (LVAT). ...
-
Beveik tūkstantis žydų prašo kompensuoti nusavintą turtą50
Beveik tūkstantis žydų tautybės asmenų prašo atlyginti už praėjusiame amžiuje neteisėtai nusavintą turtą. ...
-
Duobės ir krentantys tiltai: kiek dar tai kęsime?20
Susisiekimo ministras Marius Skuodis tikina besidžiaugiantis prezidento Gitano Nausėdos kritika Lietuvos kelių būklei. Anot jo, šalies vadovas akcentuodamas problemą leidžia išryškinti situaciją. ...
-
Kiaulių maras – jau trijuose ūkiuose: kas toliau?11
Dėl įsismarkavusio afrikinio kiaulių maro iškrito trys ūkiai – Klaipėdos, Kupiškio ir Raseinių rajonuose. ...
-
G. Nausėda: finansavimo „Rail Baltica“ reikės ieškoti ir po 2027-ųjų metų5
Jei Baltijos šalys nespės pastatyti europinės geležinkelio vėžės „Rail Baltica“ iki 2030-ųjų, kils problemų dėl projekto finansavimo ir jo atsiperkamumo, sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Brangsta ne tik butų nuoma, bet ir kai kurių universitetų bendrabučiai: turi patarimą studentams3
Artėjant mokslo metams, būsimų pirmakursių dėmesys krypsta į būsto paieškas. Nekilnojamojo turto ekspertas pastebi, jog butų nuomos kainos mieste verčia vis daugiau studentų atsigręžti į aukštųjų mokyklos siūlomą apgyvendinimą. ...
-
Barų savininkai trina rankomis dėl augančios apyvartos: tampame futbolo šalimi2
Kas ketverius metus vykstantis Europos futbolo čempionatas ir 2024 m. sugebėjo pritraukti klientų srautus tiek į dedikuotus sporto barus ir tam skirtas erdves. Visgi, išaugusią apyvartą ar ypatingą visuomenės susidomėjimą pastebi ne visi. ...
-
Į laukus jau išriedėjo pirmieji kombainai: ūkininkai prakalbo apie šiųmetį derlių5
Šiemet javapjūtė Lietuvoje prasidėjo dviem-trim savaitėmis anksčiau nei įprastai – pirmieji kombainai į laukus išriedėjo Dzūkijoje ir Suvalkijoje, o kitą savaitę turėtų išjudėti ir likusi Lietuva, sako ūkininkai. Kol k...
-
L. Kasčiūnas: su „Northrop Grumman“ kalbamės dėl šaudmenų gamybos Lietuvoje19
Lietuva derasi su JAV gynybos pramonės milžine „Northrop Grumman“ dėl 30 mm kalibro šaudmenų gamybos linijos Lietuvoje, patvirtino Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas. ...
-
Dėmesio: laikinai uždaromas eismas Sargėnų viaduku2
Nuo pirmadienio dviem savaitėms uždaromas Sargėnų viadukas Kaune, penktadienį pranešė „Via Lietuva“. ...