- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šiandien Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija politikos formuotojams, sprendimų priėmėjams, žurnalistams ir visiems besidomintiems lošimų ir loterijų rinka pristatė lošimų bei loterijų rinkos apžvalgą „Žalioji knyga 2021”. NLŽVA vienija mažiausios rizikos antžeminių lošimų automatų (B kategorijos) salonų valdytojus.
Apžvalgą „Žalioji knyga 2021” galite atsisiųsti šia nuoroda: losimai.eu/knyga
„Viena iš apžvalgos atsiradimo priežasčių – lošimų legalizavimo 20-metis. Dar svarbesnė „Žaliosios knygos 2021” parengimo priežastis – noras atskleisti dabartinės loterijų ir lošimų rinkos specifiką bei reguliavimo priežasčių bei pasekmių niuansus, kurie neretai lieka paslaptimi net sprendimų priėmėjams. Lošimų bei loterijų rinką gaubia daug mitų ir spekuliacijų, neretai kurie tampa toliaregiškų reguliacinių sprendimų priežastimi“, – sako NLŽVA prezidentas Olegas Smirnovas.
Pasak Olego Smirnovo, apžvalga pasirodė labai tinkamu metu. Seime atsiranda naujų reguliacinių iniciatyvų, Seimo nariai kalba apie naują sisteminio požiūrio formulavimą. Tam poreikis yra akivaizdus – situacija lošimų ir loterijų rinkoje kelia nerimą. Dėl įvairių priežasčių, aptarimų apžvalgoje, Lietuvos lošimų rinkoje vyksta esminiai pokyčiai: lošimų veikla iš antžeminės persikelia į nuotolinę formą, rinkoje pradeda dominuoti agresyviausi vartotojų atžvilgiu neribotų statymų ir laimėjimų lošimai. NLŽVA mano, kad tai nėra naudinga nei valstybei, nei vartotojams.
„Situacija rinkoje liudija, kad Lietuvoje labai trūksta objektyviais duomenimis pagrįstos ilgalaikės reguliacinės politikos ir jos sprendinių, kurie subalansuotų valstybės, vartotojų ir rinkos dalyvių interesus. Reguliaciniai sprendimai daromi be nuolat renkamų patikimų duomenų. Be to, nėra realaus vaizdo ir patikimų žinių apie probleminio lošimo mastą“, – teigia Vytautas Naudužas, NLŽVA valdybos narys.
Lošimų bei loterijų rinką gaubia daug mitų ir spekuliacijų, neretai kurie tampa toliaregiškų reguliacinių sprendimų priežastimi.
Pasak V. Naudužo, brandaus reguliavimo Vakarų Europos rinkose valstybės reguliacinių sprendimų naudą lemia ne vien iždo gaunamos pajamos, bet surastas kompromisas, užtikrinantis progresyvų požiūrį į lošimus kaip į socialines rizikas valdančios visuomenės pramogą ir laisvalaikio būdą. Nesubalansuotas reguliavimas iškraipo rinką, sumažina valstybės gaunamą naudą ir didina probleminio lošimo riziką.
Tokios brandaus reguliavimo rinkos pavyzdžiu galėtų būti Didžioji Britanija. Jos lošimų rinka laikoma viena geriausiai valdomų (reguliuojamų) Europoje ir pasaulyje. Per paskutinius 300 metų lošimai Didžiojoje Britanijoje buvo tiek skatinti, tiek draudžiami. Tad ši rinka yra šimtmečių tęstinio reguliavimo, išbandant įvairius modelius ir sprendimus, rezultatas. Trumpa Britanijos modelio apžvalga pateikiama ir „Žaliojoje knygoje”.
Lietuva savo reguliavimo pamatus irgi sudėjo progresyviai. 2001–2002 metais įstatymų leidėjas pasinaudojo ES valstybių patirtimi ir Lietuvos lošimų rinką formavo remdamasis „rizikų valdymo“ modeliu, kurio esmė – lošimai nėra blogis, o socialinę riziką turintis, bet kontroliuojamas visuomenei naudingas paslaugų ir pramogų sektorius. Lošimų įstatyme buvo įtvirtintos diferencijuoto parametrinio reguliavimo gaires. Pavyzdžiui, buvo sukurta riboto statymo ir laimėjimo B kategorija – kaip neriboto statymo ir laimėjimo A kategorijos lošimo automatams alternatyva. Tai buvo padaryta turint tikslą apsaugoti vartotoją nuo galimo greito ir neriboto lošimo keliamų neigiamų pasekmių. Aukščiausios rizikos neribotų statymų ir laimėjimų A kategorijos lošimo automatai buvo iš lošimo salonų perkelti į kazino (lošimo namus).
Tačiau, metams bėgant, progresyvaus ir valstybei, rinkai bei vartotojams naudingo diferencijuoto parametrinio reguliavimo principai Lietuvoje nunyko. Lietuvoje per 20 metų nuo lošimų legalizavimo požiūris į šią veiklą grįžo prie pasenusio „alibi“ modelio, kai lošimai suvokiami kaip neišvengiamas blogis ir toleruojami tik todėl, kad kitu atveju (draudimo) jie neišvengiamai toliau vyktų nelegalia forma. Pažingsniui naikinami iš „lošimų parametrų“ atsiradę skirtumai – visiems lošimams siekiama taikyti maksimalius reguliacinius barjerus, kelti mokesčius.
Valstybės politika nevertina pozityvios lošimų veiklos įtakos – mokestinių pajamų valstybės biudžetui, sukuriamų darbo vietų, nekilnojamojo turto, IT, saugos ir kitų paslaugų sektorių pajamų. Neatsižvelgiama į lošimų teikiamą laisvalaikio praleidimo, socializacijos bei kitą naudą. Valstybė neanalizuoja technologijų kaitos iššūkių ir dėl jų galimai mažėjančios suminės naudos Lietuvai. Po nuotolinių lošimų įteisinimo 2016 metais Lietuvos lošimų rinkos struktūroje vyksta esminiai pokyčiai – lošimų veiklos pajamos vis didesne dalimi iškeliauja iš Lietuvos jurisdikcijos.
Apie Nacionalinę lošimų ir žaidimų verslo asociaciją
Nacionalinė lošimų ir žaidimų verslo asociacija yra nuosaikių ribotų statymų lošimų ir žaidimo operatorių, lošimo įrangos gamintojų atstovų bei įmonių, užsiimančių lošimo įrenginių remontu ir priežiūra, nevyriausybinė organizacija, įkurta ir veikianti nuo 1994 m. Nuo 2005 m. asociacija dalyvauja 1979 m. įsteigtos Europos lošimų ir žaidimų federacijos „Euromat“, jungiančios 18 Europos lošimų ir žaidimų verslo asociacijų, veikloje. Asociacijos nariai šiuo metu valdo beveik du šimtus lošimo automatų salonų visoje Lietuvoje, bendras darbuotojų skaičius siekia pusantro tūkstančio.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP10
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...