„Esmė dabar yra įtikinti paprastą rinkėją, kad reikia iš kažko atimti ir kitiems atiduoti“, – šnekėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas Vidmantas Janulevičius.

Partijos žarsto pažadus, kad sparčiau indeksuos pensijas, mažins mokesčius, daugiau pinigų skirs gynybai, tačiau visam tam visuotinam gėriui pinigų esą ieško verslo kišenėse.

„Ne iki galo yra aišku, kokių veiksmų bus imtasi, ar nebus kitos mokesčių reformos, kokia tai bus kita mokesčių reforma“, – kalbėjo „Citadele“ banko ekonomistas Aleksandras Izgorodinas.

A. Izgorodinas. J. Elinsko (ELTOS) nuotr.

Verslas piktinasi, kad kai kurios partijos vėl nusitaikė į pelno mokestį. Pavyzdžiui, socialdemokratai norėtų tarifą padidinti iki 20 proc. kaip Estijoje ir Lenkijoje.

„Kapitalas pasitrauks iš čia, investuotojai pasitrauks. Ieškos kitų sričių, kur atsakingiau į tai žiūrima“, – teigė V. Janulevičius.

„Nereikia bijoti socialdemokratų, mes taip pat mąstome racionaliai ir ekonomiką suprantame“, – pabrėžė Seimo narys (LSDP) Gintautas Paluckas.

Verslas šiemet sutiko su 1 proc. didesniu – tai yra 16 proc. pelno mokesčio tarifu, kad būtų iš ko finansuoti gynybą.

„Vieną reformą jau įgyvendinome, mums užtenka“, – sakė V. Janulevičius.

„Pelno mokestis generuoja apie 13–15 proc. į valstybės biudžetą, tai yra labai mažas dydis“, – aiškino „Citadele“ banko ekonomistas.

„Tokie prišokimai ir bandymai sukurti arba sektoriams atskirus mokesčius, arba diskusijos, kad būtų apmokestinta kvalifikuota darbo jėga didesniu mokesčio tarifu, gali tik prislopinti lietuvių emigrantų sugrįžimą į Lietuvą“, – nurodė „Swedbank“ vyriausiasis ekonomistas Nerijus Mačiulis.

Esą apkrovus verslą didesniais mokesčiais, Lietuvos ekonomika ims čiuožti žemyn, o tada viskas baigsis taip, kaip estams.

„Labai nepasiteisino tokie sprendimai. Viena iš priežasčių, kodėl Estija dabar yra gilioje recesijoje ir kol kas neatsigauna nei vartotojų lūkesčiai, nei vartojimas, nei didėja biudžeto pajamos, yra būtent sprendimai netinkamu metu, netinkamai didinti mokesčius“, – nurodė N. Mačiulis.

„Padidinus Estijoje mokesčius, tiesiog sumažėjo surinkimas ir reikėjo didinti dar kartą mokesčius tam, kad įgyvendintų įsipareigojimus, kurie buvo susiję ir socialine rūpyba, ir su atlyginimais, ir su kitais dalykais“, – šnekėjo Pramonininkų konfederacijos prezidentas.

LNK stop kadras.

Be to, Lietuva daugiausia prekių ir paslaugų eksportuoja į Vokietiją. Ten ekonomika traukiasi ir, panašu, vokiečiai greitai iš to neišsikapstys.

„Turint omeny, kad Vokietijos pramonės įmonės toliau blogina savo nuomonę apie verslo padėtį ir perspektyvas, yra šiokia tokia rizika, kad kitų metų pirmą ketvirtį mūsų įmonės gaus mažiau užsakymų“, – aiškino A. Izgorodinas.

Tad pramonininkai prašo politikų bent dvejus metus Lietuvoje mokesčių nebejudinti.

„Tie du metai būtų labai sveiki, įsivertinant, kas buvo padaryta gerai, kaip veikia jau įvesti šiais metais papildomi mokesčiai, ir tada spręsti dėl naujų mokesčių, tik atsakingai“, – tikino Pramonininkų konfederacijos ekonomistė-analitikė Eglė Stonkutė.

„Mėginama susikalti tam tikrus kuoliukus, šiukštu nelieskite, nedarykite, būkite atsargūs, bet tų įspėjimų mums nereikia“, – pabrėžė G. Paluckas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Tiesa, prašydami nedidinti mokesčių, pramonininkai tuo pačiu iš valstybės nori ir daugiau pinigų moksliniams tyrimams ir inovacijoms.

„Šiuo metu Lietuva skiria tik 1 proc. bendrojo vidaus produkto, tai yra labai mažas rodiklis. Europos Sąjungoje skiriama pastaraisiais metais vidutiniškai 2,3 proc. Amerikoje vidutiniškai pastaraisiais metais tai yra 3,5 proc.“, – nurodė E. Stonkutė.

Skaičiuoja, jog tam, kad rinkoje liktų konkurencinga, inovacijoms Lietuva turėtų skirti keturiskart daugiau nei dabar – kasmet beveik 3 milijardus eurų.