- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kad ir kur žmonės vyktų iš oro uosto, skrydžių kainos stebina kone visus. Anot keliautojų, nuskristi už dviženklę sumą jau nebepavyksta, pasakojama LNK reportaže.
„Grįžtu į Slovėniją, gražią šalį. Deja, palieku Lietuvą. Lėktuvo bilietams išleidau kažkur 600–700 eurų“, – sakė oro uoste užkalbintas užsienietis.
„Mūsų keturių asmenų šeimai kelionė atsiėjo daugiau kaip 600 eurų, įskaitant ir bagažo mokestį“, – porino kita pašnekovė.
„Sumokėjau apie 800 eurų. Keliauju daug ir pastebiu, kad kainos kyla“, – sakė dar vienas keliautojas.
„Dviem asmenims skrydis kainavo 600 eurų“, – konstatavo užkalbinta moteris.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
„Nepastebėjau, kad bilietai pabrangę. Kad net nežiūriu į kainą, įsivaizduojate, nežiūriu“, – savo nuomonę išsakė dar viena keleivė.
Kad bilietai atpigs, tikėtis neverta. Anot Lietuvos oro uostų, skrydžių kainos šiais metais bus didesnės nei pernai.
„Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, skrydžių kainos gali išaugti 10–15 proc., o kur konkurencija didesnė, pokytis gali būti ir ne toks pastebimas“, – komentavo Lietuvos oro uostų Komunikacijos skyriaus vadovas Marius Zelenius.
Brangsta ir kelionių paketai. Tai yra skrydžių, viešbučių ir pervežimo paslaugos iš kelionių agentūrų.
Labai priklauso nuo krypties. Ten, kur yra mažesnė konkurencija, skrydžių kainos gali išaugti 10–15 proc.
„Lyginant su 2022 metais, keliautojų įsigyjamas kelionių krepšelis pabrango apie 20 proc.“, – teigė Lietuvos turizmo asociacijos vadovė Milda Plepytė-Rainienė.
Lietuvos oro uostų teigimu, kainas koreguoja visa Europa. Tačiau keliautojus stebina skrydžių kainų skirtumai skirtingose šalyse.
„Vasarą esame radę dvigubai pigiau iš Vilniaus į Varšuvą ir iš Varšuvos į Milaną“, – sakė moteris.
Skrydžių ir kelionių kainoms įtaką pirmiausiai daro paklausa. Keliautojai bando atsigriebti už sėdėjimą namuose per pandemiją ir išlaidaudami daugiau nei buvo įpratę.
„Keliautojai keliones įsigyja, t. y. atostogas planuoja, iš anksto. Pastebima tendencija, kad ieško aukštesnės klasės, prabangesnių viešbučių ir atostogauja ilgiau nei įprastai“, – sakė M. Plepytė-Rainienė.
Kyla išlaidos ir pačioms oro bendrovėms, kurias turi kompensuoti klientai. Tiesa, žiemą jie keliauja mažiau. Tik trečdalis maršrutų Europoje pelningi. Tad vasarą oro bendrovės bando atsigriebti už žiemos nuostolius. Veikia ir energetinė krizė. Orlaivių bei įgulos stygius, didesni darbo užmokesčiai.
„Oro bendrovėms pagrindinę kaštų dalį sudaro kuro kainos, lėktuvų nuomos mokestis ir įgulos išlaikymas“, – kalbėjo M. Zelenius.
Dėl sankcijų vežėjams tenka aplenkti Rusijos oro erdvę, koreguoti maršrutus. O tai irgi reiškia brangesnį keliavimą po pasaulį.
„Ypač tai paveikė skrydžius į Aziją, nes tenka daryti kelių papildomų valandų lanką per Šiaurės ašigalį arba Kazachstaną, Mongoliją, Kiniją. Ir tai labai aktualu mūsų regionui“, – konstatavo „Skrendu.lt“ atstovė Rasa Levickaitė.
Anot Lietuvos oro uostų, yra krypčių, kur lėktuvų bilietai nebrangs, nes oro bendrovės smarkiai konkuruoja tarpusavyje. Dar šiemet gali atsirasti daugiau skrydžių ir į Londoną, Paryžių bei į kai kuriuos Olandijos miestus.
Pačios populiariausios kryptys yra Ispanija, Graikija, Italija. Tad į jas skrydžiai ryškiai brangti neturėtų“, – teigė M. Zelenius.
Pernai trijuose šalies oro uostuose keleivių skaičius viršijo 5 milijonus. Neabejojama, kad šiemet keliautojų gali būti ir 6 milijonai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Prezidento, EP rinkimai ir referendumas valstybei kainavo per 31 mln. eurų
Šiemet vykusių prezidento rinkimų dviem turams, referendumui dėl pilietybės išsaugojimo ir Europos Parlamento (EP) rinkimams surengti valstybė išleido 31,72 mln. eurų, rodo Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) duomenys. ...
-
Paviešino patikrinimų rezultatus: užfiksuota 11 nelegalaus nepilnamečių įdarbinimo atvejų
Per Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) vykdytus neplaninius patikrinimus užfiksuota 11 atvejų, kai nepilnamečiai buvo įdarbinami, nesilaikant įstatymų. ...
-
Vyriausybė – už kanapių auginimo uždarame grunte tvarkos griežtinimą1
Vyriausybė siūlo Seimui nuo 2025 metų lapkričio labiau sugriežtinti pluoštinių kanapių auginimo uždarame grunte sąlygas. ...
-
Šiaulių LEZ siūloma plėsti iki 218 hektarų, tikimasi gynybos sektoriaus investicijų
Šeši parlamentarai Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ) siūlo nuo kitų metų gegužės išplėsti iki 218 hektarų – tiek, kiek buvo numatyta pirminiame variante, kai ši zona buvo steigiama prieš de&scaron...
-
Su Rusija siejamą verslą siūloma šalinti iš viešųjų pirkimų gynybos srityje, energetikoje
Rusijoje, jos aneksuotame Kryme, Moldovos vyriausybės nekontroliuojamoje Padniestrėje, Sakartvelo vyriausybės nekontroliuojamose Abchazijoje ir Pietų Osetijoje, taip pat Baltarusijoje tebeveikiančias lietuviškas įmones siūloma eliminuoti i&scaron...
-
Japonijos banko sprendimas sukrėtė akcijų rinkas visame pasaulyje: kas vyksta su ekonomika?
Finansų rinkoje – turbulencija. Japonijos įmonės savaitę pradėjo su didžiausiu nuostoliu per 40 metų. Akcijų indeksas krito 12 proc. Prarado ir Europos bei Amerikos rinkos. Bet antradienį po rekordinio kryčio – jau rekordinis atšok...
-
ESO: elektros tiekimas atstatytas visiems per audrą jos netekusiems gyventojams1
Elektros tiekimas atstatytas visiems gyventojams, kurie jos buvo netekę dėl liepos pabaigoje siautusios audros, sako bendrovė „Energijos skirstymo operatoriaus“ (ESO). ...
-
ESO siūlo elektros linijų proskynas platinti tris–keturis kartus – iki 6,5–10 metrų6
Siekiant sumažinti gamtos stichijų padarinius, bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) siūlo miškuose iki 6,5–10 metrų platinti elektros linijų proskynas – tokio pat dydžio kaip Latvijoje ir Estijoje, kur praėjus...
-
Geležinkelių atstovai ruošiasi pamokyti „paskutinės minutės“ keliautojus62
Šiems bilietai bus brangesni nei tiems, kurie juos perka iš anksto. Tiesa, toks eksperimentas kol kas tik keliaujantiems tarp sostinės ir Kauno. Mat geležinkeliai nori sužinoti, kiek brangesnis bilietas atbaidytų keliauti už didesnę kainą ...
-
Po galingos audros vartotojai – vis dar be elektros: nei kaltų, nei išeičių16
Jau antra savaitė po audros, bet šimtai vartotojų vis dar nesulaukia elektros ir jau grasina teismais. Prezidentas Gitanas Nausėda pripažįsta: gamtos strestestas Lietuvai – neišlaikytas. Kompensacijų tvarka dar rengiama, bet, manoma, ...