- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kovo 16-ąją sukako dveji metai, kai Lietuvos verslas veikia pandemijos sąlygomis. O čia naujas smūgis. Nespėjusios atsitiesti dėl COVID-19 sukeltų nuostolių, dabar keletas verslo šakų kenčia nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje padarinių.
Trejų metų palyginimas
Siekdamas įvertinti, kuriuos sektorius pandemija paveikė labiausiai, kredito biuras „Creditinfo Lietuva“ palygino įmonių vėlavimo atsiskaityti ir bankroto rizikos rodiklius 2022, 2021 ir 2020 m. Dėl anksčiau taikomų pandeminių ribojimų ir pasikeitusio klientų elgesio daugiausia iššūkių patiria restoranai ir viešbučiai, o transporto ir statybos įmonės kenčia nuo tiekimo grandinių sutrikimo ir Rusijos sukelto karo padarinių.
Iš viso šio tyrimo metu buvo išanalizuota beveik 59 tūkst. veikiančių įmonių, pateikusių Registrų centrui duomenis apie 2020 m. finansinius rezultatus. Šių metų pradžioje „Creditinfo Lietuva“ skelbė, kad iki sausio vidurio praeitų metų finansinės atskaitomybės dar nebuvo deklaravusios beveik trečdalis visų įmonių (29,2 proc.), nors pagal įstatymus tai turėjo padaryti iki 2021 m. gegužės 31 d.
2020 m. pradžioje, kai dar nebuvo pradėti taikyti pandeminiai ribojimai, pagal bankroto riziką Lietuvos įmonės rikiavosi taip: aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms buvo priskirti 30 proc. restoranų, 18 proc. statybos bendrovių, 15 proc. transporto įmonių, 12 proc. apdirbamosios pramonės įmonių, 10 proc. viešbučių. Pagal finansinius rodiklius 12 proc. visų įmonių tuo metu turėjo aukštą riziką tapti nemokiomis.
Vyriausybei 2020 m. kovą pradėjus taikyti griežtas judėjimo ir kontaktų ribojimo priemones, bankroto rizika išaugo absoliučiai visuose veiklos sektoriuose ir ties nemokumo riba balansavo kas penkta įmonė (20 proc.). Pernai nemokiais rizikavo tapti 49 proc. restoranų, 30 proc. viešbučių, 25 proc. statybos bendrovių, 22 proc. transporto įmonių.
Žemiausia bankroto rizika Lietuvoje šiuo metu išsiskiria finansinę veiklą vykdančios įmonės.
Pasikeitė klientų elgesys
Ribojimams švelnėjant ir įmonėms prisitaikius dirbti pandemijos sąlygomis, šiemet rodikliai atrodo kur kas geriau, tačiau keturiuose veiklos sektoriuose rizikingumas išlieka aukštas. Nespėjusios atsitiesti nuo pandemijos sukeltų nuostolių, dabar keletas verslo šakų kenčia nuo Rusijos pradėto karo Ukrainoje padarinių.
Nors visų sektorių bendras vidutinis rizikingumas grįžo prie ikipandeminio 12 proc. lygio, šiuo metu aukštai ir aukščiausiai bankroto klasėms priklauso 44 proc. restoranų, 29 proc. viešbučių, 20 proc. statybos bendrovių ir 16 proc. transporto įmonių.
„Turizmo ir maitinimo sektorius neigiamai veikia tiek tiesioginiai, tiek antriniai pandemijos padariniai. Pandemijos pradžioje taikomas karantinas daugelį viešojo maitinimo įstaigų privertė kone stabdyti veiklą. Vėliau nemaža dalis prisitaikė prie darbo naujomis sąlygomis, tačiau naują smūgį sudavė pasikeitęs klientų elgesys. Dirbdami nuotoliniu būdu nemažai žmonių pradėjo aktyviau gaminti maistą namie ir nustojo lankytis kavinėse dėl baimės užsikrėsti. Viešbučių sektorių neigiamai paveikė kelionių ribojimai ir įtempta situacija dėl Rusijos pradėto karo“, – aiškina „Creditinfo Lietuva“ vadovas Aurimas Kačinskas.
Skirtingas rizikingumas
Žemiausia bankroto rizika Lietuvoje šiuo metu išsiskiria finansinę veiklą vykdančios įmonės – net 91 proc. jų patenka į žemą bankroto klasę ir tik 1 proc. – į aukščiausią. Žemai bankroto klasei taip pat priskiriama 76 proc. paslaugų bendrovių, 75 proc. didmeninės prekybos įmonių, 74 proc. žemės ūkio bendrovių, 73 proc. mažmeninės prekybos įmonių, 72 proc. nekilnojamojo turto operacijas vykdančių įmonių.
Vis dėlto, analizuojant įmonių riziką vėluoti apmokėti sąskaitas, situacija kelia daugiau nerimo. Jei aukštai ir aukščiausiai bankroto rizikos klasėms šiuo metu priklauso 12 proc. visų Lietuvoje veikiančių įmonių, pagal mokėjimų vėlavimo riziką tokių įmonių yra penktadalis (20 proc.). Išskyrus finansinių paslaugų įmones, kuriose bankroto ir mokėjimų vėlavimo rizika yra vienoda – 4 proc. priklauso aukštai ir aukščiausiai rizikos klasėms, visuose kituose veiklos sektoriuose mokėjimų vėlavimo rizika yra gerokai didesnė. Tikėtina, kad apmokėti sąskaitas vėluos 56 proc. restoranų, 39 proc. viešbučių, 33 proc. statybos bendrovių, 28 proc. transporto įmonių, 20 proc. apdirbamosios pramonės įmonių. Kituose sektoriuose mokėjimų vėlavimo rizika kiek mažesnė: didmeninėje ir mažmeninėje prekyboje, nekilnojamojo turto operacijų, paslaugų ir žemės ūkio bendrovėse ji svyruoja tarp 13 ir 15 proc.
A.Kačinsko teigimu, siekiant apsisaugoti nuo nemokių klientų, patariama atidžiau tikrinti verslo partnerių rizikingumą ir ankstesnę mokėjimų istoriją, griežtinti bendradarbiavimo sąlygas, prašyti išankstinio apmokėjimo. Taip pat naudinga patikrinti, ar įmonė laiku teikia finansinę atskaitomybę.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Žemės ūkio taryba kreipėsi į Vyriausybę dėl nacionalinės ekstremalios padėties paskelbimo
Žemės ūkio taryba (ŽŪT) šią savaitę kreipėsi į Vyriausybę su prašymu paskelbti ekstremaliąją situaciją nacionaliniu mastu. Jie tvirtina, kad tai svarbu siekiant padėti ūkininkams išvengti sankcijų dėl negalėjimo įvykdyti...
-
„Litgrid“: liepos mėnesį didmeninė elektros kaina augo 7 proc.1
Antrąjį vasaros mėnesį vidutinė didmeninė elektros kaina Lietuvoje augo 7 proc., nuo 92 iki 98 eurų už megavatvalandę (MWh). „Litgrid“ Strategijos ir tyrimų skyriaus vadovo Ramūno Bikulčiaus teigimu, tokį kainų pokytį lėmė augęs e...
-
S. Skvernelis: norėtųsi, kad didindama MMA Vyriausybė labiau atsižvelgtų į darbuotojų interesus1
Trišalėje taryboje nesusitariant kiek didinti minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA), Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos" vadovas Saulius Skvernelis mano, kad Vyriausybės sprendimas turi būti palankesnis darbuotojams. Jis tvirtina, kad ...
-
ESO: elektros dar neturi daugiau negu 11 tūkst. vartotojų1
Po sekmadienį ir pirmadienį per Lietuvą praūžusios audros elektros vis dar neturi 11,7 tūkst. vartotojų. ...
-
„Kevin EU“ kreditoriai teismo prašo įmonei iškelti bankroto bylą
Grupė kreditorių prašo teismo finansų technologijų įmonei „Kevin EU“ iškelti bankroto bylą, ketvirtadienį skelbia naujienų portalas „15min“. ...
-
ESO: elektros Lietuvoje po audros vis dar neturi apie 22 tūkst. vartotojų3
Po savaitės pradžioje Lietuvoje praūžusios audros elektros ketvirtadienį 15 val. dar neturėjo apie 22 tūkst. šalies vartotojų (iš 1,9 mln.), skelbia bendrovė „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO). ...
-
V. Šilinskas: 1070 eurų siekiantis minimalus atlyginimas būtų šoko terapija darbdaviams8
Socialinės apsaugos ir darbo ministras Vytautas Šilinskas mano, kad minimalaus mėnesinio atlyginimo (MMA) padidinimas iki 1070 eurų, ko siekia profsąjungos, neigiamai veiktų verslą. Anot jo, kadangi MMA augimas veikia ir didesnes algas gaunančius...
-
NKVC vadovas operatorius ragina labiau rūpintis, kad dėl audrų nestrigtų mobilusis ryšys1
Siekiant ateityje per gamtos stichijas išvengti mobiliojo ryšio trikdžių, Nacionalinio krizių valdymo centro (NKVC) vadovas Vilmantas Vitkauskas operatoriams siūlo stotis aprūpinti galingesne elektros tiekimą garantuojančia technika. ...
-
Ruošiamasi „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Latvijos sienos statybai2
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) ruošiasi europinės vėžės geležinkelio linijos „Rail Baltica“ ruožo nuo Panevėžio iki Lietuvos–Latvijos sienos projektavimui ir statybai. Preliminariais skaičiavimais, darbų rinkos k...
-
Svarbu: šių „Sodros“ išmokų galite netekti išvykę gyventi į užsienį
Dalis Lietuvos gyventojų yra išvykę gyventi arba dirbti į kitas valstybes, tačiau ne visi žino, kad persikėlę svetur, netenka teisės į kai kurias „Sodros“ paskirtas ir mokamas pensijas bei išmokas. Pakeitę gyvenamąją viet...