Iki šiol galiojusios įstatymo nuostatos buvo perteklinės ir Lietuva buvo kone vienintelė Europos Sąjungos narė reikalaujanti privalomo pakuočių ženklinimo. Privalomas pakuočių žymėjimas greičiausiai atsirado netiksliai supratus ES reikalavimus.

Pertekliniai reikalavimai kėlė nemažai problemų

Nors privalomas pakuočių ženklinimas, siekiant lengviau identifikuoti medžiagas, iš kurių jos pagamintos, atrodo geras sprendimas, tačiau taikomas ne visoje Europos Sąjungoje, importuotojams kėlė nemažai rūpesčių. Lietuva sulaukė ne vieno skundo iš importuotojų, kuriais atkreipiamas dėmesys į tai, kad toks Lietuvos pakuočių ženklinimo reglamentavimas neatitinka ES direktyvos, o taikomos privalomo žymėjimo nuostatos yra perteklinės, dėl skirtingų reikalavimų atsiranda nemažai problemų, formuojasi nevienodos rinkos sąlygos bendrijoje.

Privalomas pakuočių ženklinimas kėlė problemų ir šalies sveikatos apsaugos sistemai. Sveikatos apsaugos ministerija susidurdavo su problemomis užsakant importuojamus vaistus. Europos Sąjungos vaistų gamintojai kėlė susirūpinimą, kad dėl perteklinio pakuočių ženklinimo patiria papildomus kaštus įrangai, o tai gali sutrikdyti vaistų tiekimą Lietuvai.

Kuriant bendrą ženklų sistemą, yra daugybė interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Nuolat konsultuojamės su Šiaurės šalimis ir atliekų tvarkytojais visoje Lietuvoje.

Dėl perteklinio reikalavimo į Aplinkos ministeriją kreipėsi ir Prancūzijos vynų eksportuotojų asociacija. Prancūzijos ambasados atstovė informavo apie gautą asociacijos kreipimąsi, kuriuo abejojama, ar galiojančios įstatymo nuostatos atitinka Europos Sąjungos teisės aktams.

„Tiesą pasakius, tikrai nedaug trūko, kad kuris nors importuotojas ar organizacija dėl perteklinio reikalavimo privalomai žymėti pakuotes būtų pateikusi skundą Europos Komisijai. Neabejoju, tokiu atveju tikrai būtų pradėta pažeidimo procedūra prieš Lietuvą. Sprendimas pakeisti privalomą žymėjimą į savanorišką, nors yra kiek pavėluotas, tačiau geras žingsnis.“ – mano teisininkas Mindaugas Petrauskas.

Dėl privalomo pakuočių žymėjimo, įtvirtinto šalies įstatymuose, gamintojams, o ypač importuotojams, didėja gamybos kaštai, o kartu išauga ir galutinė produkto kaina, kurią, žinoma, turėjo susimokėti šalies vartotojai. Neatmestina, kad būtent dėl šių priežasčių kai kurių importuojamų prekių kaina mūsų šalyje buvo didesnė nei kaimyninėse ES šalyse.

Sprendimą keisti tvarką palaikė daug politikų

Padidėjusi administracinė našta, kaštai ir iškreipiama konkurencija paskatino gamintojų ir importuotojų organizacijas pateikti pastabas, kurių pagrindu ir paruoštos minėtos įstatymo pataisos, kuriomis privalomas žymėjimas pakeistas savanorišku.

Balandžio pabaigoje Seime po ilgai trukusių diskusijų priimtas galutinis sprendimas pritarti Aplinkos ministerijos paruoštoms Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo pataisoms, kuriomis gamintojams ir importuotojams suteikiama savanoriška teisė pasirinkti galimybę ženklinti pakuotes ir taip visuomenei bei atliekų tvarkytojams lengviau identifikuoti, iš kokių medžiagų pagaminta pakuotė ir kaip ji turėtų būti tvarkoma. Įstatymo pakeitimais taip pat pasiekta, kad mūsų teisės aktai atitiktų ES teisės aktų reikalavimams bei užtikrintas vienodas visų gamintojų ir importuotojų konkurencingumas šioje srityje. Už įstatymo pataisas balsavo net 95 Seimo nariai.

Nors yra skeptikų, kurie sako, jog pakeistas įstatymas neskatins rūšiuoti, tą skatins daryti kiti, birželio mėnesį Seime priimti Žiedinės ekonomikos paketo teisės aktai. Taip pat neabejojama, jog savanoriškas žymėjimas atsiras visų atsakingų gamintojų ir importuotojų darbotvarkėje.

Nauja piktogramų sistema skatins rūšiuoti

Aplinkos ministerija, kartu su VŠĮ „Mes darom“ ir Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje šiuo metu įgyvendina atliekų ženklinimo piktogramomis projektą, kuriuo siekiama sukurti vieningą sistemą, kuri ne tik palengvins atliekų rūšiavimą, bet ir skatins gyventojus tai daryti. Tikimasi, kad nauja sistema ne tik bus vieninga visame regione, skatins, lengvins rūšiavimą, tačiau ir mažins kaštus, lyginant su ankstesne, Seime pakeista privalomo ženklinimo sistema.

Nauja sistema ruošiama pagal piktogramų sistemą, kurią jau šiandien naudoja didžioji dauguma Danijos savivaldybių, taikyti ją netrukus pradės Suomija, Norvegija, Švedija ir Islandija. Sistema yra savanoriška, tačiau plačiai naudojama ir akivaizdu, padedanti bei skatinanti rūšiuoti. Šiaurės šalių naudojamos sistemos pavyzdžiu ir patirtimi bus konstruojama sistema, kuria planuoja naudotis ne tik Lietuva, tačiau ir Latvija bei Estija.

Tikimasi, kad nauja piktogramų sistema taps aiškiu kelrodžiu gyventojams, kuriems vis dar trūksta informacijos apie atskirų atliekų rūšiavimą bei skatins rūšiuoti tuos, kurie iki šiol to nedaro. Piktogramomis bus žymimos ne tik pakuotės, tačiau ir konteineriai, tad rūšiuoti bus itin paprasta ir lengva. Nors rūšiuojančių atliekas kiekvienais metais vis daugėja, tačiau turimų apklausų duomenimis to vis dar nedaro beveik pusė šalies gyventojų.

Šiuo metu VŠĮ „Mes darom“ atstovai bendradarbiaudami su regioniniais atliekų centrais, atliekų tvarkytojais ir savivaldybėmis ieško sprendimų dėl žymėjimo, piktogramų spalvų, atlieka viešą gyventojų apklausą, po ko ir turėtų paaiškėti, koks bus galutinis rūšiavimą skatinsiančių ir palengvinsiančių piktogramų dizainas.

„Kuriant bendrą ženklų sistemą, yra daugybė interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Nuolat konsultuojamės su Šiaurės šalimis ir atliekų tvarkytojais visoje Lietuvoje. Poreikis turėti aiškią ir vieningą sistemą yra akivaizdus ir išryškėja beveik visose diskusijose su ekspertais. Tai tik viena pusė, žvelgiant iš vartotojo perspektyvos, tai taip pat turi nemažą poveikį – ne tik ugdomas teisingo rūšiavimo įprotis, bet atsiranda ir daugiau pasitikėjimo atliekų tvarkytojais, kad rūšiuojant atliekos iš tikrųjų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos.“ – sako VŠĮ „Mes Darom“ vadovė Toma Buivydaitė. Daugiau informacijos apie projektą galima rasti čia.