- Kornelija Mykolaitytė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Šviežių sūrių ir sviesto gamyba trečią metų ketvirtį sumažėjo, o nugriebto pieno miltelių – išaugo, pranešama Žemės ūkio informacijos ir kaimo verslo centro leidinyje „Agrorinka“.
Preliminariais duomenimis, minimu laikotarpiu Lietuvos pieno gaminių gamintojai pagamino 10,54 tūkst. tonų šviežių (nebrandintų arba nekonservuotų) sūrių, t. y. 1,2 proc. mažiau nei prieš metus.
Analizuojamu laikotarpiu, palyginti su 2018 metų trečiu ketvirčiu, 3,5 karto daugiau šių gaminių buvo parduota į trečiąsias šalis (iš viso 0,23 tūkst. tonų), o vidaus rinkoje ir į kitas ES šalis pardavimai sumažėjo atitinkamai 14,5 proc. (iki 2 tūkst. tonų) ir 0,4 proc. (iki 8,10 tūkst. tonų).
Kaip teigiama leidinyje, vidutinė šviežių sūrių pardavimo kaina minimu laikotarpiu Lietuvos rinkoje padidėjo 6,1 proc. (iki 4,01 euro už kilogramą), kitų ES šalių rinkose minėta kaina sumažėjo 2,3 proc. (iki 3,25 euro už kilogramą), o į trečiąsias šalis buvo parduota 9,5 proc. pigiau (vidutiniškai po 3,50 euro už kilogramą).
Sviesto, kurio riebumas ne didesnis kaip 85 proc., gamyba minimu laikotarpiu sumažėjo 12,9 proc. (iki 3,02 tūkst. tonų). Lietuvos pieno gaminių gamintojai sviesto pardavimą padidino: Lietuvos rinkoje – 16,2 proc. (iki 2,18 tūkst. tonos), trečiosiose šalyse – 5,9 karto (iki 0,59 tūkst. tonų), o kitose ES valstybėse sumažino 20 proc. (iki 0,67 tūkst. tonų).
Nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su trečiu praėjusių metų ketvirčiu, vidutinė sviesto pardavimo kaina Lietuvos rinkoje sumažėjo 5,1 proc. (iki 4,39 euro už kilogramą), trečiųjų šalių rinkose – 23,7 proc. (iki 3,90 euro už kilogramą), ES šalių rinkose – 22,7 proc. (iki 4,16 euro už kilogramą).
Trečią ketvirtį Lietuvos pieno gaminių gamintojai pagamino 5,06 tūkst. tonų nugriebto pieno miltelių, t. y. 8,6 proc. daugiau nei trečią praėjusių metų ketvirtį.
Analizuojamu laikotarpiu šalies pieno gaminių gamintojai Lietuvos rinkoje pardavė 42,5 proc. daugiau (iš viso 1,13 tūkst. tonos), o į trečiąsias šalis – 2,1 karto daugiau (iš viso 3,28 tūkst. tonų) nei prieš metus, tačiau šių gaminių pardavimas į kitas ES valstybes sumažėjo 78,5 proc. (iki 1,02 tūkst. tonos).
Vidutinė nugriebto pieno miltelių pardavimo kaina nagrinėjamu laikotarpiu, palyginti su 2018 metų trečiu ketvirčiu, Lietuvos rinkoje padidėjo 40,5 proc. (iki 2,01 euro už kilogramą), kitų ES šalių rinkose – 44,3 proc. (iki 2,06 euro už kilogramą), trečiųjų šalių rinkose – 40,3 proc. (iki 2,14 euro už kilogramą).
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Seimas linkęs į rinkliavą įtraukti statybinių atliekų, kai kurių padangų rinkimo sąnaudas
Statybinių, žaliųjų atliekų, kai kurių padangų surinkimo ir tvarkymo sąnaudas ketinama įtraukti į vietinę rinkliavą. ...
-
Buvę ministrai: pranešimas dėl išėjimo iš BRELL – naujas Baltijos šalių žingsnis į Vakarus3
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatoriams antradienį oficialiai informavus Rusiją ir Baltarusiją apie bendros su elektros sistemos sutarties (BRELL) nepratęsimą ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį, buvę Lietuvos energe...
-
Seimas apsisprendė dėl geresnių sąlygų jūrinio vėjo konkurso dalyviams1
Seimas supaprastino sąlygas antrojo vėjo parko Baltijos jūroje konkurso dalyviams – nuspręsta, kad aukcionas bus laikomas įvykusiu, net jeigu norą jame dalyvauti pareikštų tik viena įmonė. Taip pat nustatytas minimalus vystymo mokestis ir...
-
Lietuva pateikė ieškinį ES teismui dėl dalies neišmokėtų RRF lėšų
Lietuva pateikė ieškinį Europos Sąjungos Bendrajam Teismui (ESBT) dėl Europos Komisijos (EK) sprendimo gegužę neišmokėti 8,7 mln. eurų iš Lietuvai skirtos 26 mln. eurų Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) paramos...
-
I. Šimonytė tikisi, kad ES teismas išaiškins RRF lėšų dalybų principus2
Premjerė Ingrida Šimonytė tikisi, Europos Sąjungos Bendrasis Teismas (ESBT) išaiškins Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF) subsidijų dalybų šalims principus. ...
-
Premjerė: neįmanoma iš biudžeto keliams kitąmet skirti 1,3 mlrd. eurų5
Susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui pareiškus, kad valstybiniams keliams sutvarkyti 2025 metais reikėtų apie 1,3 mlrd. eurų, premjerė Ingrida Šimonytė sako, kad tokių lėšų iš valstybės biudžeto negalėtų skirti nei &s...
-
I. Šimonytė mažų pajamų gavėjams siūlo ne drausti turtą, o tikėtis paramos1
Stiprioms audroms Lietuvoje vis dažniau naikinant gyventojų turtą premjerė abejoja, ar mažas pajamas gaunantiems gyventojams apsimoka drausti nekilnojamąjį turtą (NT) nuo gamtos stichijų – šie žmonės mokėtų mažas įmokas, todėl gaut...
-
Baltijos šalių operatorės pranešė Rusijai ir Baltarusijai apie pasitraukimą iš BRELL
Baltijos šalių elektros perdavimo sistemų operatorės antradienį informavo Rusiją ir Baltarusiją apie nepratęsiamą bendros su šiomis šalimis sistemos sutartį (BRELL) ir pasitraukimą iš jos 2025 metų vasarį. ...
-
Senstanti Lietuvos visuomenė – problema, verčianti apgalvoti ilgesnį darbą ir didesnius mokesčius?15
Senėjant šalies gyventojams, Lietuvos bankas (LB) siūlo peržiūrėti galiojančias mokestines lengvatas, pajamų bei turto apmokestinimą, taip pat mažinti pridėtinės vertės mokesčio (PVM) atotrūkį ir taip padidinti biudžeto pajamų surinkim...
-
VERT vadovas: už elektrą iš esmės permoka beveik 500 tūkst. buitinių vartotojų7
Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkas Renatas Pocius sako, kad nepaisant sumažėjusių elektros kainų apie 470 tūkst. buitinių vartotojų vis dar aktyviai nedalyvauja rinkoje, nelygina biržos kainos ir nepriklausomų tiekėjų si...