- Eleonora Budzinauskienė, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos laisvosios rinkos institutas tikina, kad vis dar sudėtinga šalies mokesčių sistema trukdo didinti šalies gerovės kūrimą.
Lietuva užima 6 vietą tarptautiniame mokesčių konkurencingumo indekse „International Tax Competitiveness Index 2021“, kurį pristato organizacija „The Tax Foundation“. Kaip ir praėjusiais metais palankiausiai vertinama Estijos mokestinė sistema. Antroje vietoje – kaimynė Latvija, toliau rikiuojasi Naujoji Zelandija, Šveicarija ir Liuksemburgas.
„Estijos pavyzdys rodo, kad mokesčių sistemos konkurencingumą didina žemi ir neutralūs mokesčiai. Lietuvos mokesčių sistemai kenkia gausios išimtys, sudėtingos taisyklės ir 2018 m. įvestas progresyvumas“, – sako LLRI prezidentė Elena Leontjeva.
Atskiro dėmesio, E. Leontjevos teigimu, reikalauja pelno apmokestinimas Lietuvoje. Pagal jo sudėtingumą esame 22-oje reitingo vietoje. Gera žinia, kad ir Lietuvoje svarstomas panašus į estiškąjį, paskirstyto pelno apmokestinimo modelis.
Lietuvos mokesčių sistemai kenkia gausios išimtys, sudėtingos taisyklės ir 2018 m. įvestas progresyvumas.
„Nors pelno mokesčio tarifas mūsų šalyje yra 15 proc., t.y. vienas mažiausių tarp EBPO valstybių, efektyvusis tarifas siekia 27,75 proc. Investicinė įmonių veikla yra skatinama investicinio projekto ir MTEP lengvatomis, tačiau įgyvendinimas yra biurokratizuotas ir brangus. Siekiant ekonomikos proveržio, visoms įmonėms reikia leisti investuoti iš pelno be papildomos mokesčio naštos ir perteklinės biurokratijos, – kalbėjo E. Leontjeva, – tai reikštų daugiau investicijų į veiklos plėtrą, atsinaujinimą, žaliąjį kursą, darbo našumo didinimą ir darbo vietų kūrimą“.
Dabar galiojančios pelno mokesčio lengvatos brėžia dirbtines ribas – kur ir kaip galima investuoti, o kai kuriais atvejais mokestinės paskatos sukelia įmonėms riziką, nes vėlesni patikrinimai neretai nustato biurokratinių reikalavimų ir dviprasmiškų taisyklių pažeidimus. Indekso vertinimas primena apie subrendusį poreikį iš esmės gerinti mūsų pelno apmokestinimo modelį.
Neigiamos įtakos mokesčių konkurencingumui turi ir didesnio gyventojų pajamų mokesčio taikymas aukštesnei sukurtajai vertei. Indekso vertinamais 2020 m. Lietuvos gyventojo metinių pajamų dalis, viršijanti 84 vidutinio darbo užmokesčio dydį (VDU) buvo apmokestinama 32 proc. pajamų mokesčio tarifu (GPM). Nuo šių metų 32 proc. tarifas galioja jau nuo 60 VDU (81 162 eurų per metus) pajamoms.
Lietuvos vertinimą vis dar tempia žemyn ir vartojimo mokesčiai. Prieš dešimtmetį laikinai padidintas pridėtinės vertės mokestis (PVM) taip ir nebuvo sumažintas, jam taip pat galioja nemažai išimčių. Pagal vartojimo mokesčių dydį užimame 20-ą, pagal jų surinkimą – 32-ą, sudėtingumą – 19-ą vietas. Tai lemia, kad tarp 38 EBPO valstybių esame gerokai žemiau vidurkio – kol kas rikiuojamės tik trečiame dešimtuke.
Konkurencingumo indeksą aštuntą kartą iš eilės skelbia organizacija „The Tax Foundation“. Fondas vertina labiausiai pažengusių pasaulio valstybių, kurios priklauso EBPO, mokesčių sistemas.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įmonėms – 48 mln. eurų paramos elektros energijos kaupikliams1
Nuosavas saulės ir vėjo elektrines turinčios ar jas ketinančios statyti įmonės nuo ketvirtadienio gali kreiptis paramos įsirengti baterijas – tam skirta 48 mln. eurų. ...
-
M. Skuodis: valstybinių kelių būklę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų3
Susisiekimo ministras Marius Skuodis sako, kad valstybinių kelių kokybę iš esmės pagerintų 1,3 mlrd. eurų finansavimas – už tokią sumą pasiūlyta projektų kitiems metams. ...
-
I. Trinkūnaitė komisijai nuslėptus ryšius su V. Germanu laiko „žmogiška klaida“12
Teisėsaugos ir priežiūros institucijų akiratyje esančios finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė neigia, jog, siekdama iš buvusios ministrės Monikos Navickienės vyro įsigyti šalia Vilniaus oro...
-
G. Skaistė: gynybos finansavimas šiemet gali būti dar didinamas6
Lietuvos gynybos finansavimui šiemet jau kiek viršijus 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), šiais metais jis gali būti dar didinamas, sako finansų ministrė Gintarė Skaistė. ...
-
Vyriausybė: renovuojant daugiabučius valstybė rems ir priedangų įrengimą
Vyriausybė trečiadienį pritarė, kad renovuojant daugiabučius valstybė remtų ir juose esančių rūsių pritaikymą priedangoms, skirtoms pasislėpti oro pavojaus, susišaudymų ar sprogimų atveju. ...
-
L. Kasčiūnas: su užsienio ginkluotės gamintojais deramasi dėl naujų investicijų Lietuvoje3
Krašto apsaugos ministras Laurynas Kasčiūnas pareiškė, kad šiemet galima tikėtis žinių apie naujas dideles užsienio ginkluotės gamintojų investicijas Lietuvoje. Ministras jų kol kas neatskleidžia ir sako, kad jos gali tapti toki...
-
Euro zonos gamintojų kainos mažėjo13-ą mėnesį iš eilės1
Euro zonos pramonės produkcijos gamintojų kainų indeksas gegužę, palyginti su tuo pačiu praėjusių metų mėnesiu, nukrito 4,2 proc., rodo Eurostato trečiadienį paskelbti duomenys. ...
-
Metai be nemokamų plastikinių maišelių: vienas centas lietuviams per daug?7
Nuo plastikinių maišelių naudojimo draudimų praėjo metai. Parduotuvės skelbia, kad ženkliai sumažėjo jų pirkimas. Kai kuriuose prekybos tinkluose jų įsigyta net iki 70 proc. mažiau nei užpernai. Tai leido sutaupyti 30 tonų plastiko. ...
-
„Rail Baltica“ tiesia ne tik geležinkelį, taip pat stato ir žaliuosius tiltus2
Šiuo metu statomame europinio geležinkelio „Rail Baltica“ ruože projektuojama 19 žaliųjų tiltų. Žalieji tiltai – tai konstrukcijos, statomos siekiant užtikrinti saugų laukinių gyvūnų judėjimą, kertant geležinkelio linij...
-
E. Čipkutė: skuboti sprendimai dėl mokesčių bankams – kliūtis investicijoms
Penkių didžiausių Lietuvos bankų akcininkų atstovams premjerei išreiškus susirūpinimą dėl neprognozuojamos šalies investicinės aplinkos, Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė Eivilė Čipkutė sako, kad netikėti ar skubot...