- Lukas Juozapaitis, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Prasidėjus darbuotojų ir darbdavių diskusijoms dėl Finansų ministerijos pasiūlytų papildomo gynybos finansavimo variantų, Trišalė taryba jų svarstyti neketina – jos nariai teigia, jog dėl to su Vyriausybe nesitarta.
„Kol kas į darbotvarkę klausimas neįtrauktas, artimiausiame posėdyje svarstomas nebus“, – BNS antradienį sakė šiuo metu tarybai pirmininkaujantis Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas.
„Buvo šiaip pasiūlymas, bet ne Trišalės tarybos formate svarstyti klausimą, tik dėl to, kad apskritai tarp šalių turėtų būti kompromisas“, – teigė jis.
Premjerė Ingrida Šimonytė po pasitarimo dėl papildomo tvaraus gynybos finansavimo praėjusią savaitę paprašė, kad pasiūlytus keturis galimus lėšų šaltinius pirmiausia įvertintų iš Vyriausybės, verslo ir darbuotojų atstovų sudaryta Trišalė taryba ir nevyriausybininkai.
Ministrė pirmininkė tuomet sakė, kad Trišalės tarybos ir Nacionalinės nevyriausybinių organizacijų koalicijos vertinimo bus laukiama maždaug porą savaičių ir tuomet jį svarstys politikai.
Trišalei tarybai priklausanti Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos prezidentė Inga Ruginienė teigė, kad į diskusijas įtraukti tarybą nesitarta.
„Premjerė mūsų paprašė susitikti dvišaliuose santykiuose – darbdavių ir profsąjungų. Tą pradėjome daryti nuo vakar (pirmadienio – BNS)“, – BNS sakė I. Ruginienė.
„Antras susitikimas bus penktadienį. Aptarinėjame tuos keturis variantus, aptarinėjame kitas eilutes, jų atsirado daugiau, nei pateikė premjerė. Tą premjerei pažadėtą darbą darome, bet tai yra dvišalis bendravimas. Trišalėje taryboje tikrai ne“, – kalbėjo ji.
„Pirmadienį diskusijose išryškėjo, kad yra tam tikrų taškų, kur turime absoliučiai skirtingą nuomonę ir tokią ganėtinai kategorišką, yra, kur galima diskutuoti. Toliau tęsime šią sunkią diskusiją“, – pabrėžė I. Ruginienė.
S. Gailiūnas neatmetė, kad Trišalė taryba galėtų imtis klausimą svarstyti, tačiau patikino, jog „ne dabar“.
Siekiant didinti fiksuotą krašto apsaugos finansavimą nuo 2,5 proc. iki 3 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP), Finansų ministerija pristatė keturias alternatyvas.
Pagal Finansų ministerijos pristatytą pirmąjį variantą siūloma iš dalies grįžti prie mokesčio reformos paketo, kuriame buvo numatyta progresinių tarifų peržiūra, taip pat individualios veiklos apmokestinimo priartinimas prie darbo santykių ir kai kurių mokesčių lengvatų panaikinimas. Siūloma peržiūrėti progresinius gyventojų pajamų mokesčio (GPM) tarifus, 1 proc. punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokesčio tarifą.
Pagal antrąjį – 1 proc. punktu iki 22 proc. padidinti PVM tarifą ir 1 punktu iki 16 proc. padidinti pelno mokestį, pagal trečiąjį – pelno mokesčio tarifą siūloma didinti 2 punktais iki 17 proc., lengvatinį pelno mokesčio tarifą mažoms įmonėms – 5 punktais iki 10 proc., tai pat siūloma naikinti šildymo PVM lengvatą centralizuotam šildymui, atsisakyti lengvatų pensijų kaupimui ir investiciniam gyvybės draudimui, taip pat ir sveikatos sektoriuje bei pakeisti verslo liudijimų apmokestinimą
Ketvirtuoju variantu siūloma bendrą finansavimo poreikių naštą dalintis su savivaldybėmis, sumažinant joms tenkančią GPM dalį. Taip pat siūloma padidinti pelno mokesčio tarifą nuo 15 iki 17 proc.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
LŠTA: šilumos kainos mažės, jei daugiau vartotojų prisijungs prie centralizuoto šilumos tiekimo
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo va...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą5
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...