- Dominykas Datkūnas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos (LŠTA) prezidentas Valdas Lukoševičius teigia, kad norint užtikrinti mažėjančias šildymo kainas reikalinga prijungti didesnį kiekį vartotojų prie centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.
„Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti. (...) Daugiau vartotojų turėti turbūt būtų nauda visiems, nes elementari masto ekonomika tą rodo“, – teigė jis.
Kalbėdamas apie šildymo gamybos būdus, V. Lukoševičius pabrėžė, kad biokuras artimiausiu metu išliks pagrindinis ir svarbiausias išteklius šilumos gamybai, netgi Energetikos ministerijai investuojant į kompresoriniai šilumos siurblius.
„Biokuras kol kas lieka mūsų pagrindinis išteklius. (...) Kaip beskaičiuotume, atrodo, kad realiausia ir geriausia alternatyva, tai aukšto efektyvumo biokuro katilinės ir elektrinės“, – trečiadienį Seime surengtoje konferencijoje kalbėjo V. Lukoševičius.
LŠTA vadovo teigimu, Lietuva prieš 2022 metais kilusią energetinę krizę sugebėjo didžiąja dalimi pereiti nuo gamtinių dujų prie atsinaujinančių energijos išteklių (AEI), tarp kurių yra ir biokuras. Jo teigimu, Lietuva praėjusiais metais šilumos gamybai naudojo 75 proc. AEI, o tarp Europos Sąjungos šalių, didesniu procentu pasigirti gali tik Švedija.
Šilumos vartotojų prijungimas galėtų būti vienas toks ilgalaikis sprendimas, jeigu mes rastume kaip tą paskatinti.
„Kai šoko gamtinio kuro (kaina – ELTA) į padanges, tai biokuras šiek tiek pakilo, bet išliko stabilus ir garantavo tą šildymo prieinamumą ir palyginti pigią šilumą“, – sakė jis.
Pasak V. Lukoševičiaus, 2022 m. smarkiai pakilus šildymo kainoms jos nuosekliai mažėjo ir nors praėjusį šildymo sezoną kaina atsiliko nuo tos, kuri buvo prieš krizę, žmonėms šilumai išleidžia santykinai mažiau nei prieš 10–15 metų.
„(Pernai – ELTA) 4,9 proc. pajamų mes išleidome šildymui. Ar tai daug ar mažai, mes galime diskutuoti, tik noriu priminti apie 2010 metus šis skaičius siekė 10–12 proc.“ – tvirtino jis.
Kita vertus, pastebimas didžiulis skirtumas tarp šilumos kainų didžiosiose ir mažosiose savivaldybėse. Jeigu Vilniuje 2024 m. balandžio mėnesį šilumos kaina siekė 5,96 ct/kWh, tai mažosiose savivaldybėse šis skaičius siekia 9–11 ct/kWh. Anot LŠTA vadovo, tą lemia aukštos savivaldybių pastoviosios sąnaudos.
„Pastoviosios sąnaudos, kurios padiktuotos kapitalo, eksploatacinių sąnaudų, viskas apsiverčia mažųjų savivaldybių nenaudai ir čia bet kokia didesnė investicija: ar biokuro katilas, ar magistralė – iškart reikšmingai didina šią dalį“, – aiškino V. Lukoševičius.
Jo teigimu, mažosioms savivaldybėms reikalingos didesnės valstybės investicinės subsidijos.
„Sprendimas atrodo labai paprastas, mes buvome šį dalyką išbandę ne vienus metus, kai valstybė prisidėjo prie investicijų ir tie biokuro katilai, kurie atsirado, didele dalimi buvo subsidijuoti“.
Lietuvos energetikos agentūra (LEA) artėjančiam šildymo sezonui, lyginant su praeitu, prognozuoja 1–2 proc. kainos mažėjimą iki 7,2 centų už kilovatvalandę be pridėtinės vertės mokesčio (PVM). Anot agentūros, pagrindinis tam įtaką darantis veiksnys – biokuro kainos sumažėjimas 2–3 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Įkurtuvės Kauno inovacijų parke: pirmasis investuotojas su 50 milijonų eurų krepšeliu
Valstybei svarbaus ekonominio objekto statusą turintis Aleksoto inovacijų pramonės parkas sulaukė pirmojo investuotojo – biotechnologijų bendrovės „Wellgem Biopharma“. Trečiadienį oficialiai paskelbti naujakurių plėtros planai dėl ...
-
Vyriausybė palaiko siūlymą skirti baudas už prekių su nacistine ir komunistine simbolika gabenimą5
Ministrų kabinetas palaiko iniciatyvą numatyti administracinę atsakomybę už prekių su nacistine ir sovietine atributika gabenimą, siekiant tokius daiktus platinti. ...
-
Lietuvos bankas pirmąjį pusmetį gavo dukart mažiau skundų
Lietuvos bankas (LB) šių metų pirmąjį pusmetį gavo beveik dukart mažiau skundų nei pernai – 521. Anot LB, tai lėmė itin sumažėjęs skundų dėl mokėjimo paslaugų skaičius. ...
-
Seimo komitetas: tik laikinai prekybą vykdantys užsieniečiai gali nekalbėti lietuviškai
Užsieniečių, kuriems prekių pardavimas nėra nuolatinė veikla, siūloma neversti mokytis lietuvių kalbos, kad jie susikalbėtų su klientais. ...
-
„Sodros“ išmokų pokyčiai: naujos „grindys“ ir „lubos“ nuo spalio1
Nuo spalio perskaičiuotos vadinamosios „Sodros“ išmokų „grindys“ ir „lubos“ – patys mažiausi ir patys didžiausi galimi išmokų dydžiai. Šie pokyčiai aktualūs ne visiems išmokų gavėj...
-
KAM: Gynybos fondas per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų1
Antradienį pradėjęs veikti Valstybės gynybos fondas, į kurį internetu gali aukoti visi Lietuvos gyventojai, verslas ir organizacijos, per pusantros paros surinko 6,75 tūkst. eurų, BNS informavo Krašto apsaugos ministerija (KAM). ...
-
Vidurinioji klasė Lietuvoje: įvardijo kriterijų, leidžiantį save jai priskirti
Vidurinei klasei save priskiria maždaug kas antras Lietuvos gyventojas. Nors statistiškai vidurinioji klasė šalyje – didžiausia istorijoje, dalis jos tokia visai nesijaučia. ...
-
Trečiadienio rytą staigiai pakilo elektros kainos: kas ir kurią valandą mokėjo daugiausiai?9
Brangesnis rytas trečiadienį buvo tiems, kurie nefiksavo elektros kainų ir naudojasi biržos planu. ...
-
Seimo komitetas – už paprastesnį pluoštinių kanapių produktų importą
Seime kelią skinasi pataisos, sudarančios palankesnes sąlygas iš kitų Europos Sąjungos (ES) valstybių į Lietuvą įvežti pluoštinių kanapių produktus ir jų gaminius – siūloma supaprastinti reikalavimus jų tiekėjams. ...
-
Partijos žarsto pažadus, o pinigų ieško verslo kišenėse: įmonės į ateitį žvelgia su nerimu3
Po dviejų savaičių rinkėjai ir vėl trauks prie balsadėžių, tačiau nė nespėjus išsirinkti naujos valdžios, verslas jau baiminasi naujų mokesčių. ...