- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuva užsimojo reguliuoti kriptovaliutų verslą. Finansų ministerija planuoja griežtinti kriptovaliutų ir kriptoturto veiklą. Ji parengė keliolika įstatymų pakeitimų projektų. Kriptoverslas yra menkai reguliuojamas, dėl to ten neretai gali būti plaunami pinigai, vengiama mokesčių, apeinamos sankcijos, net ir finansuojamas terorizmas, praneša LNK.
Plačiau apie tai papasakojo ekonomistas Marius Dubnikovas.
„Pagrindinė priežastis – noras išvengti pinigų plovimo ir šešėlinių operacijų, kurios turi riziką pasireikšti kriptovaliutų rinkoje. Finansų ministerija ir Lietuvos bankas turi būti suinteresuoti tuo, kad kuo įmanoma daugiau nelegalių veiksmų būtų užkardyta. Tam ir reikalingas papildomas reguliavimas“, – sakė M. Dubnikovas.
– Blokų grandinės technologija yra tarsi įrankis. Jis leidžia saugiai atlikti transakcijas, bet kartu leidžia ir pasislėpti. Ar nėra taip, kad pati technologija neleidžia reguliuoti kriptovaliutų? Ji ir buvo sukurta tam, kad būtų anonimiška.
– Matėme JAV, kad, kai labai norima, atsekama, iš kur keliavo lėšos ir kas buvo iniciatorius. Ar Lietuvai pavyks labai aiškiai nustatyti, kur keliauja srautai, nežinau. Tačiau reguliavimas juda link to, kad bus bandoma tai padaryti. Ši finansų rinkos dalis visada turi tam tikrą įtarimo šešėlį. Vargu, ar bus galima jo atsikratyti. Tačiau, jei nėra reguliavimo, tvarkos, tada apskritai negalima tikėtis, kad kažkokia prevencija įvyktų. Manau, kad tai pirmieji žingsniai gyventi kartu su šia technologija, kuri neišvengiamai yra šalia mūsų. Jei yra galimybė pervesti lėšas, tai reikia stengtis prižiūrėti procesą.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Ar Lietuvos bankas pajėgus sukontroliuoti šitą procesą?
– Turbūt niekada neįmanoma sužiūrėti visko 100 proc. Nusikaltėliai, kurie nori išplauti pinigus, kurie nori pervesti nelegaliai įgytas lėšas, stengiasi kiekvieną dieną. Jie stengiasi pasinaudoti ir klasikinėmis priemonėmis. Matėme, kad Latvijoje ir Estijoje kilo dideli skandalai. Nusikaltėliai sugebėjo pervesti savo lėšas per tradicinės bankininkystės sistemą. Manau, kad bankas tikrai sugebės užkardyti vieną ar kitą veiksmą. Bent jau turės įsivaizdavimą, kas vyksta. Kriptovaliutų rinka labai sudėtinga. Ji ir buvo kuriama tam, padarytų nepriklausomą rinką. Lūkesčiai gal ir buvo geri, tačiau nusikaltėliai irgi nusitaikė į šią rinką.
Kriptovaliutų rinka labai sudėtinga.
– Kuo Lietuvos rinka išskirtinė, palyginus su kitomis kriptovaliutų rinkomis? Ar čia nusikaltimai – kitokie? Ar pinigų srautai gali būti susiję su Rusija?
– Nemanau, kad Lietuvos rinka labai išskirtinė. Matome, kad tam tikrų prekių srautai dėl geografinio patogumo eina per Baltijos šalis, tuo tarpu ir per Lietuvą. Pinigų ir kriptorinkoje geografija netenka prasmės. Mes nesame išskirtiniai geografiškai. Baltijos šalys istoriškai labiau pažįstamos Rytų kaimynams. Turime daugiau iš anksčiau nustatytų ryšių. Todėl pas mus yra šiek tiek didesnė rizika, kad gali būti pasinaudota mūsų institucijomis bei žmonėmis pinigų pervedimui iš vieno kampo į kitą. Kaip žinia, nešvaresnės lėšos keliauja iš Rytų į Vakarus. Lietuvos bankas tikrai nuostabiai atlieka darbą užkardydamas. Matome, kad Lietuvoje neįvyko toks skandalas, koks buvo Latvijoje bei Estijoje. Tikiuosi, kad Lietuvos bankas įgaus tam tikrus ginklus, kuriuos galės naudoti prieš nelegalų pinigų judėjimą.
– Ar nebus taip, kad tos įmonės, kurios leidžia išsikeisti kriptovaliutas į įprastus pinigus, išsikels kitur, nes joms jokio skirtumo, kur būti įsikūrusioms?
– Kalbant apie elektroninių pinigų kompanijas, tai Lietuvoje buvo keliamas tikslas sukurti centrą. Ypač, po 2016 m. įvykusio „Brexit“ balsavimo. Iki tol Londonas karaliavo šioje srityje. Jungtinei Karalystei išstojus iš ES, Lietuva iš tiesų tapo finansinių paslaugų žiburiu. Kaip ir daugelio kitų valstybių istorijoje, Lietuva kartoja tą patį veiksmą. Tas kartojosi ir Čekijoje, ir Olandijoje, kur rinkos atsidarė gana plačiai, lengvai įsileido finansinių paslaugų įmones. Tačiau vėliau buvo susivokta, kad, kai plačiai atveri duris, ateina ne tik balti ir pūkuoti, bet ateina ir pilkos įmonės, kurios turi savyje kažką negero. Tada valstybės pradeda kitą procesą – esamų dalyvių peržiūrą. Vėliau tos durys pridaromos. Lietuva keliauja tuo pačiu keliu. Nenuostabu, kad mes irgi prieiname prie griežtesnės priežiūros tam, kad neprisidarytume reputacijos rizikos, kaip nutiko Latvijai, Estijai.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
VMVT direktorė – apie pokyčius, naujas galimybes visuomenei ir paukščių gripą3
Praėjus 10 mėnesių po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) reformos, institucijos direktorė Audronė Mikalauskienė teigia, kad pertvarkos metu pavyko skaitmenizuoti ir automatizuoti pagrindinius procesus. Šios skaitmenizacijos metu,...
-
Ekonomistai: pavyko išvengti blogiausio scenarijaus4
Ukrainai nuo sausio 1 d. sustabdžius rusiškų gamtinių dujų tranzitą į Europą, ekspertai teigia, kad tai lėmė dujų kainų šuolį Europos rinkose. Tačiau ekonomistas Marius Dubnikovas pažymi, kad kaina jau leidžiasi žemyn, o neįprast...
-
Viename Lietuvos mieste pabrango parkavimas: panaikintas ir svarbus patogumas2
Šiauliuose nuo sausio pabrango parkavimas miesto centre, o vairuotojai už automobilių stovėjimą nebegali atsiskaityti per mobiliojo ryšio operatorius. Kad nepatirtų nuostolių, tokį sprendimą priėmė pati UNIPARK bendrovė. Tik esą juos ...
-
Šokiruojanti tiesa: daugiau nei 100 verslo subjektų pažeidė reklamos įstatymą?1
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba (VVTAT), praėjusiais metais atlikusi apie 3 tūkst. skleidžiamos reklamos patikrinimų, daugiau nei 100 verslo subjektų pateikė rekomendacijas dėl skleidžiamos jų kosmetikos gaminių reklamos. ...
-
Seimo komitetas skubina perkelti šalies bitininkystei palankią ES Medaus direktyvą2
Parlamentinis Kaimo reikalų komitetas ragina Žemės ūkio ministeriją nelaukti 2025-ųjų gruodžio 14-osios ir greičiau parengti pataisas dėl Europos Sąjungos (ES) vadinamosios Medaus direktyvos perkėlimo į Lietuvos teisę. Tokiu atveju keistųsi ir g...
-
Ruošiamasi atnaujinti Antaniškių parko estradą Radviliškyje
Radviliškio rajono valdžia planuoja per dvejus metus atnaujinti buvusią Antaniškių vasaros estradą – apie 5 mln. eurų kainuosiančius darbus tikimasi pradėti šiemet. ...
-
Internete kylančių iššūkių akivaizdoje ES stiprina skaitmeninį raštingumą2
Pernai galutinai pasibaigus teismams su nekilnojamojo turto bendrove „Darnu Group“ Lietuvos radijo ir televizijos centras (Telecentras) ruošiasi atnaujinti prieš metus iš jos atgautą 7,26 hektaro ploto teritoriją Vilnia...
-
„Eurovizijos“ atrankos dalyvė atskleidė paslapčių: kiek kainuoja sudalyvauti šiame konkurse?19
Jau šiandien prasidės pirmasis „Eurovizijos“ pusfinalis, į kurį pateks du dalyviai, siekiantys atstovauti Lietuvai „Eurovizijos“ konkurse. Pusfinalį bus galima stebėti 21 val. per LRT televiziją. Pirmą kartą „Eurovi...
-
Sostinės Viršuliškių rajone ketinama įrengti naują skverą: darbai kainuos daugiau nei 800 tūkst. Eur3
Vilniuje, prie Pilaitės prospekto ir Spaudos bei J. Rutkausko gatvių, ketinama įrengti naują skverą. Vilniaus vystymo kompanijos teigimu, rangos darbai atsieis kone 807 tūkst. eurų. ...
-
Lietuva – viena ES lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus
Lietuva pernai spalį buvo viena Europos Sąjungos lyderių pagal paslaugų plėtrą tiek per mėnesį, tiek ir per metus, rodo Eurostato penktadienį paskelbti duomenys. ...