- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Briuseliui trečiadienį planuojant pasiūlyti Europos Sąjungos (ES) šalims panaudoti palūkanų pajamas iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainai apginkluoti, Europos Komisijos (EK) narys Virginijus Sinkevičius sako, kad pirmosios lėšos Kyjivą galėtų pasiekti jau liepos mėnesį.
„Šiandien priimtas sprendimas (planuojamas teikti EK pasiūlymas – BNS) yra galbūt vėluojantis, norėtųsi tokių sprendimų anksčiau, bet jis yra pagaliau suderintas tarp 27 šalių, kad jis turėtų galimybę būti priimtas. Jeigu šalys narės priims greitai sprendimą, pirmoji įmoka Ukrainą galėtų pasiekti jau liepos 1 dieną“, – LRT radijui trečiadienį sakė už aplinką, vandenynus ir žuvininkystę atsakingas eurokomisaras V. Sinkevičius.
Jo teigimu, palūkanų pajamos iš įšaldyto Rusijos turto Ukrainą galėtų pasiekti du kartus per metus, peržiūrint depozitoriumus.
Bloko užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis (Žozepas Borelis) sakė, kad EK pasiūlyme dėl įšaldyto Rusijos turto panaudojimo numatyta, jog 90 proc. lėšų būtų skiriama fondui, iš kurio būtų dengiamos Ukrainai skirtos ginklų įsigijimo išlaidos.
Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže.
Likusieji 10 proc. būtų pervedami į ES biudžetą ir naudojami pačios Ukrainos gynybos pramonės pajėgumams didinti.
Pasak J. Borrellio, iš įšaldyto Rusijos turto per metus galėtų būti surinkta maždaug 3 mlrd. eurų pajamų.
V. Sinkevičius pabrėžė, kad Ukrainai numatomos skirti pajamos iš įšaldyto Rusijos turto bus papildomos Kyjivui skirtos lėšos, o ne dabartinių ES įsipareigojimų padengimas.
Eurokomisaro teigimu, trečiadienį planuojamas pateikti EK pasiūlymas ir pagal jį priimtas sprendimas neturėtų sulaukti teisinių pasekmių.
„Komisija konsultavosi ne tik Europos Sąjungos, bet ir Didžiojo septyneto lygmeniu. Čia buvo labai svarbi ir Europos Centrinio Banko rolė. Dabar bent jau tas siūlymas, kuris yra teikimas, Komisija nemato realių priežasčių bijoti kažkokių teisinių pasekmių“, – teigė eurokomisaras.
„Komisijos teisininkai taip pat yra įsitikinę, kad šį sprendimą galėtų apginti tarptautiniame arbitraže. Dėl to jis turi galimybių pagaliau būti patvirtintas“, – pridūrė jis.
ES įšaldė maždaug 200 mlrd. eurų Rusijos centrinio banko turto, laikomo bloke, kaip bausmę po to, kai Maskva 2022 metų vasarį įsiveržė į savo kaimynę.
Apie 90 proc. šių lėšų saugo Belgijoje įsikūrusi tarptautinė indėlių organizacija „Euroclear“.
Pasak V. Sinkevičiaus, daugiausia ES narių nuogąstavimų dėl įšaldyto Rusijos turto skyrimo Ukrainai buvo susiję su šio sprendimo poveikiu finansų rinkoms, taip pat galimai krisiančiu euro kaip tarptautinės valiutos vartojimu.
ES šalys jau kelis mėnesius ginčijasi, ką daryti su Rusijos turtu. Kai kurios valstybės narės ir kitos sąjungininkės Vakaruose ragina žengti dar toliau ir konfiskuoti visą sumą, kad būtų galima sumokėti už Ukrainos atstatymą.
Tačiau tokios šalys kaip Vokietija nesiryžta liesti ES įšaldytų lėšų, baimindamosi, kad tai pakirstų investuotojų pasitikėjimą Europos rinkomis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Siūlo preliminarias NT pirkimo sutartis registruoti ar tvirtinti pas notarus
Nekilnojamojo turto, žemės pirkėjus ir pardavėjus „valstietė“ Asta Kubilienė siūlo įpareigoti registruoti arba pas notarus tvirtinti preliminarias arba rezervavimo sutartis. ...
-
„Sodra“ ragina nepamiršti: apsispręsti liko savaitė5
„Sodra“ informuoja, kad gyventojai, šių metų pradžioje gavę pranešimus apie įtraukimą į antros pakopos pensijų kaupimą, iki birželio 30 dienos gali nuspręsti, ar nori kaupti pensijai papildomai. ...
-
Viršvalandiniam darbui siūlo ribojimus: kas keistųsi19
Kas trečia įmonė Lietuvoje nustato netradicinį darbo laiką. Pavyzdžiui, per savaitę dirba 52 valandas, bet daugiau ir poilsiauja. Darbdaviai tai dar vadina sumine darbo laiko apskaita. Profsąjungos skundžiasi, kad tai legalus būdas nemokėti už vir&...
-
Tyrimas: Lietuvoje specialistai per mėnesį vidutiniškai tikisi gauti iki 3,5 tūkst. eurų8
Darbo užmokestis yra labiausiai darbuotojus motyvuojantis veiksnys ne vienerius metus iš eilės, rodo žmogiškųjų išteklių sprendimų kompanijos „Amston“ atliktas tyrimas. Priklausomai nuo industrijos ir patirties lygio, da...
-
Prieš Jonines Kauno turgavietėse – braškių kainų šuolis23
Pastarosiomis dienomis Kauno turgavietėse itin sparčiai brango braškės. Šiandien Čečėnijos Nepriklausomybės aikštėje šeštadieniais veikiančiame Ūkininkų turguje lietuviškų braškių kilogramas kainavo...
-
Mokytojų atlyginimams didinti papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų4
Mokytojų atlyginimams didinti nuo rugsėjo papildomai planuojama skirti 31,9 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Finansų ministerija: šiemet gynybai papildomai skiriama 136 mln. eurų5
Krašto apsaugai šiemet papildomai skiriama 136 mln. eurų, penktadienį pranešė Finansų ministerija. ...
-
Išlikite budrūs: net grybaujant ar uogaujant galite parsinešti šią ligą2
Artėjant savaitgaliui ir šiltėjant orams, afrikinio kiaulių maro (AKM) rizika didėja. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kad AKM yra labai užkrečiama virusinė liga, kuria serga ir naminės, ir laukinės kiaulės, o vakcin...
-
Ekonomistas įspėja: matome rimtą ir didelį kainų augimą17
Dažnas gyventojas ir emigrantas skundžiasi, kad kainos Lietuvoje – didelės net lyginant su Vakarais. „Eurostat“ agentūra paskelbė, kaip iš tiesų atrodo prekių ir paslaugų kainos visoje Europos Sąjungoje (ES). Kiek už tas pa...
-
Išaugo skaičius bandymų apeiti sankcijas: kas tobulėja?12
Bandymų apeiti Vakarų sankcijas Rusijai ir Baltarusijai per pastaruosius tris mėnesius padaugėjo penkis kartus – kovą jų skaičius siekė 14, o gegužę – 74. Anot LTG grupės verslo atsparumo vadovo Gedimino Šečkaus, grupėje ...