- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolė teigia neturinti pagrindo paneigti ir patikslinti savo audito išvadose pateiktą informaciją apie 2018–2021 metais susidariusią vidutinę 88,8 euro vartotojų permoką bendrovei „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) už elektros skirstymo paslaugas.
„Valstybiniai auditai atliekami vadovaujantis tarptautiniais aukščiausiųjų audito institucijų standartais ir (...) valstybinio audito „Elektros energetikos sektoriaus valdymas“ ataskaitoje (...) pateikti vertinimai ir kiti duomenys bei spaudos pranešime pristatyta ir pateikta faktinė informacija atitinka surinktus įrodymus, todėl neturime pagrindo jos nei neigti, nei tikslinti“, – komentare BNS ketvirtadienį nurodė Valstybės kontrolė.
Institucija ketvirtadienį BNS nurodė ESO prašymo viešai paneigti bei patikslinti šią informaciją sulaukusi praėjusį penktadienį – lapkričio 3 dieną, tuo metu atsakymai raštu skirstymo operatorei buvo pateikti pirmadienį.
Savo ruožtu ESO atstovė Rasa Juodkienė BNS teigė, jog prašymą Valstybės kontrolei įmonė išsiuntė dar spalio 31 dieną. Anot bendrovės atstovės, nors kontrolierių buvo prašyta informaciją paneigti iki praėjusio pirmadienio 16 val., atsakymo sulaukta tik ketvirtadienį.
ESO ketvirtadienį pranešė Valstybės kontrolės paprašiusi paneigti ir patikslinti informaciją dėl 2018–2021 metais susidariusios gyventojų permokos už elektros skirstymo paslaugas.
Pasak bendrovės, Valstybės kontrolės žinutė apie 88,8 euro kiekvieno vartotojo permoką suklaidino gyventojus ir sukėlė nepagrįstų lūkesčių.
Bendrovė teigė taip pat prašiusi kontrolierių oficialiai patikslinti informaciją apie permokos grąžinimo būdą bei maksimalų laiką.
ESO rašte aiškino, kad 88,8 euro suma, tikėtina, buvo suskaičiuota nepagrįstai padalinus 160 mln. eurų sumą iš visų vartotojų skaičiaus, o tai padaryta neįvertinus skirstymo paslaugų kainodaros specifikos.
Pagal valstybės reguliavimą kiekvieno vartotojo mokama suma už skirstymo paslaugą tiesiogiai priklauso nuo per mėnesį suvartoto elektros kiekio.
ESO teigimu, paskelbta informacija daro žalą jos veiklai. Pavyzdžiui, trukdoma inžinieriams atlikti savo darbą – iš įmonės darbuotojų reikalaujama grąžinti pinigus asmeniškai, trukdoma keisti elektros skaitiklius.
Bendrovė taip pat siekia, kad Valstybės kontrolė patikslintų ir grąžinimo terminą, nes esą sudarė įspūdį, kad „vartotojų permokėtos sumos grąžinimas kiekvieną kartą gali būti nukeltas maksimaliam laikotarpiui“.
Premjerė Ingrida Šimonytė ketvirtadienį teigė, kad vidutinė 88 eurus siekianti vartotojų permoka ESO Valstybės kontrolės buvo apskaičiuota ir paviešinta nekorektiškai.
ESO ir VERT skaičiuoja, jog mažiau elektros suvartojantys buitiniai vartotojai vidutiniškai per metus permokėjo po 3–7,42 euro. Be to, pasak rinkos reguliuotojo pirmininko Renato Pociaus, šiuo metu ESO vartotojams liko grąžinti 156 mln. eurų, kurioje buitinių vartotojų dalis yra 51 mln. eurų.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministras apie perpus sumažintą paramą daugiabučių renovacijai: pinigai neauga ant medžių5
Ministerija nuo spalio kone perpus mažina paramą daugiabučių renovacijai. Aplinkos ministras Simonas Gentvilas teisinasi, kad biudžete pinigų nebėra, o jie ant medžių neauga. ...
-
Užimtumo tarnyba: rugsėjo pabaigoje mokymo įstaigose trūksta 238 pedagogų
Užimtumo tarnybos duomenimis, rugsėjo pabaigoje mokytojų ieško 238 laisvas darbo vietas siūlančios mokymo įstaigos. Mokyklose tuščios 73 pagrindinio ir vidurinio ugdymo pedagogų darbo pozicijos. ...
-
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka ūkininkams
Paprastinama tręšimo planų rengimo tvarka ūkininkams – nuo šiol gyvulius laikantys ūkininkai tręšimo planus rengs tik planuodami tręšti laukus daugiau negu nei 210 kg/ha azoto, įskaitant mėšlą ir tręšia...
-
V. Janulevičius: mūsų akimis mokesčių reforma jau įvyko
Verslo akimis mokesčių reforma jau įvykdyta, o nuo tolimesnių sistemos keitimų reiktų susilaikyti vertina Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius. Anot jo, perdėtinio mokesčių didinimo pasekmės matomos Estijoje...
-
S. Bartkus: senasis Vilniaus oro uosto pastatas galėtų būti integruotas į modernų statinį2
Atnaujinant ir naujoms funkcijoms pritaikant senąjį, sovietinį Vilniaus oro uosto pastatą, kur dabar veikia keleivių atvykimo terminalas, Lietuvos oro uostai norėtų jį visiškai perstatyti integruoti į modernų pastatą, tačiau tam reikėtų su...
-
Dėl naujų ES taisyklių naujame Vilniaus oro uosto terminale skysčius teks išimti
Kitų metų vasarį pradėsiančiame veikti naujajame Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminale montuojama įranga leistų patikros metu iš bagažo neištraukti skysčių, tačiau to neleidžia naujas Europos Sąjungos (ES) reguliavim...
-
M. Skuodis: naujasis Vilniaus oro uosto išvykimo terminalas – be spūsčių
Bendrovei Lietuvos oro uostai oficialiai baigus naujojo Vilniaus oro uosto keleivių išvykimo terminalo statybą susisiekimo ministras Marius Skuodis pabrėžia, kad svarbiausia žinia yra ta, jog terminalo pajėgumas bus dukart didesnis nei dabartinio,...
-
Nauja pasimetimo mada: jaunimas verčiau renkasi 215 eurų iš „Sodros“, bet ne darbą21
Užimtumo tarnybą užplūdo darbo ieškantis jaunimas. Po vasaros darbo neturi ir ieško beveik 18 tūkst. jaunuolių. Nedirba ne tik todėl, kad nori solidaus atlyginimo, tačiau tarp 16–24 metų žmonių ateina nauja pasimetimo mada. Teigi...
-
Lietuvos verslo konfederacija ragina politikus parengti nacionalinį susitarimą dėl mokesčių
Lietuvos verslo konfederacija (LVK) šią savaitę pristatė savo pasiūlymų nacionalinei politikai rinkinį, kuriame pabrėžiama mokestinės aplinkos stabilumo ir nuspėjamumo svarba visai ekonomikai. Verslo atstovų teigimu, politinės partijos turi ...
-
Tyrimas: kišenpinigiai vaikams šiemet – dosnesni2
Kišenpinigių vaikams skiria 9 iš 10 tėvų, o greta pinigų maistui per mėnesį skiria iki 40 eurų, rodo SEB banko iniciatyva Lietuvoje atlikta apklausa. ...