- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas teigia, kad reaguodama į išaugusį dėmesį ir finansavimą krašto gynybai, Valstybės kontrolė 2024 m. planuoja pradėti du naujus auditus šioje srityje, tikrinant kaip Lietuvos kariuomenė komplektuoja personalą ir kaip piliečiai yra rengiami priešintis.
Anot jo, šiuo metu gynybos srityje neefektyvaus viešųjų lėšų panaudojimo nėra pastebima, bet svarbu užtikrinti, kad pinigai būtų tinkamai naudojami visuose projektų etapuose.
„Prezidentas klausė, ką planuojame atlikti saugumo ir gynybos srityje. Šiuo metu kaip tik atliekame viena auditą, kuris bus baigtas netrukus – dėl valstybės sienos apsaugos stiprinimo. Bei esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui“, – po susitikimo su prezidentu Gitanu Nausėda teigė M. Macijauskas.
„Atsižvelgiame į išaugusį finansavimą ir pastangas, skiriamas sričiai, kurioje matome tam tikras rizikas ar manome, kad galėtume paskatinti tam tikrus pokyčius. Pagal tai ir nusimatome. Nėra taip, kad kažkas negerai dabar, bet mums svarbu, jog didėjantis finansavimas būtų efektyviai panaudojamas“, – komentavo jis.
Esame suplanavę šiais metais pradėti du auditus – dėl Lietuvos kariuomenės personalo komplektavimo, karo prievolės administravimo bei Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pasipriešinimui.
Su G. Nausėda aptarė Valstybės kontrolės veiklą ir regionų situaciją
Anot M. Macijausko, susitikimo su prezidentu metu taip pat buvo atkreiptas dėmesys ir į regionuose pastebėtas rizikas. Nors, kaip paminėjo jis, institucijos negali prašyti iš Valstybės kontrolės atlikti specifinių auditų, į paminėtas problemas bus atsižvelgta.
„Svarbu išgirsti tam tikras rizikas, su kuriomis prezidentas susiduria regionuose. Tai tos rizikos tiesiog buvo išsakytos, aš jas perduosiu auditoriams“, – paminėjo jis.
Valstybės kontrolierius taip pat paminėjo, kad susitikus su prezidentu aptarė ir Valstybės kontrolės tikslų įgyvendinimą ir pastarųjų kelių metų pasiekimus. Buvo paliestos tvarių finansų, mokesčių ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės (angl. Recovery and Resilience Facility, RRF) lėšų temos.
„Aptarėme taip vadinamą RRF rodiklių pasiekimą ir kaip Lietuvai sekasi. Esame atlikę auditą ir planuojame pasižiūrėti, kaip pasikeitė situacija per pastaruosius metus“, – sakė jis.
ELTA primena, kad pastaruoju metu šalies politikai diskutuoja dėl būtinybės didinti finansavimą krašto apsaugos reikmėms.
Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas sakė, kad siekiant įgyvendinti užsibrėžtus gynybos siekius, kitų metų biudžete krašto apsaugai turėtų būti skiriama 400 mln. eurų daugiau lėšų.
Premjerė Ingrida Šimonytė tvirtina, kad iki 2030-ųjų kasmetinį Lietuvos krašto apsaugos finansavimą reikėtų padidinti 0,7 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP).
Krašto apsaugos finansavimas šiemet sudarys 2,75 proc. nuo BVP.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Priedangas statantiems gyventojams siūloma infrastruktūros įmokos lengvata
Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Viktoras Pranckietis siūlo atleisti nuo savivaldybės infrastruktūros plėtros įmokos arba ją proporcingai sumažinti tiems gyventojams, kurie kartu su gyvenamuoju namu pastato ir priedangas. ...
-
Tyrimas: pagrindine kliūtimi įsidarbinant ukrainiečiams išlieka kalbos barjeras
Daugiau nei pusei Lietuvoje gyvenančių ukrainiečių didžiausia kliūtis įsitvirtinant darbo rinkoje yra kalbos barjeras, rodo Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) atliktas tyrimas. ...
-
Kodėl „Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius?3
„Sodra“ vasarą atidžiau stebi sergančiuosius, ar šie nepiktnaudžiauja nedarbingumo pažymėjimais. Esą vis pasitaiko atvejų, kai žmonės tiesiog pasiima vadinamąjį biuletenį ir dienas leidžia ne ligos patale, o prie jūros, kelion...
-
Seimas spręs, ar leisti kaimo sodybų svečius registruoti kartą per mėnesį1
Kaimo turizmo sodybas nuo kitų metų siūloma atleisti nuo prievolės duomenis apie apgyvendintus poilsiautojus Nacionalinėje turizmo informacinėje sistemoje (NTIS) pateikti per 24 valandas. ...
-
Patvirtinta valstybės garantija bankams, teikiantiems paskolas „Rail Baltica“ projekto įsigijimams3
Seimas suteikė valstybės garantiją Šiaurės investicijų bankui (NIB) ir Europos investicijų bankui (EIB), teikiantiems bendros 200 mln. eurų vertės paskolas elektrinius traukinius norinčiai pirkti keleivių geležinkeliais vežėjai „LTG L...
-
Siekiant apsaugoti žuvis, žadama leisti sumedžioti daugiau kormoranų1
Siekiant apsaugoti žuvininkystės ūkius nuo kormoranų daromos žalos, Aplinkos ministerija žada leisti lanksčiau reguliuoti šių paukščių populiaciją Lietuvoje. ...
-
Nors Lietuvą pasiekė karšti orai, verslas sutaria – dėl pramogų iš sostinės gyventojai nevyksta5
Nors šalyje įsibėgėjant vasarai gyventojai dažnai yra linkę rinktis poilsį gamtos apsuptyje esančiose sodybose ar kurortuose, sostinės verslo sektoriaus atstovai tikina, kad šią vasarą ypač mažėjančių lankytojų srautų Vilniaus vi...
-
Užbaigti teisiniai ginčai dėl sklypo Geležinio Vilko gatvėje, skelbia „Akropolis Group“
Vilniaus apygardos teismui nutraukus civilinę bylą dėl žemės sklypo Geležinio Vilko gatvėje, kur ketinama statyti naują „Akropolį“, užbaigti visi teisiniai ginčai, penktadienį pranešė bendrovė „Akropolis Group“. ...
-
„Epso-G“ grupė ketina steigti naują investicijų ir projektų valdymo bendrovę
Valstybės valdoma energetikos ir jos projektų įmonių grupė „Epso-G“ ketina steigti naują bendrovę, kuri užsiims investicijomis ir projektų valdymu. ...
-
G. Nausėda pasirašė Gynybos fondo ir susijusių mokesčių įstatymų paketą1
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį pasirašė Valstybės gynybos fondo steigimą reglamentuojantį įstatymą ir su juo susijusius pelno mokesčio, akcizų, valstybės skolos ir kitus įstatymus. ...