- Žygimantas Šilobritas, ELTA
- Teksto dydis:
- Spausdinti
2023 m. beveik visos valstybės valdomos įmonės (VVĮ) dirbo pelningai, o jų pelnas siekė apie 610 mln. eurų, o indėlis į valstybės biudžetą siekė apie 231 mln. eurų praneša Valdymo koordinavimo centras (VKC). Anot institucijos, nuo 2020 m. šis indėlis išaugo 31 proc., o 2023 m. valstybės pajamos iš įmonių buvo beveik 39 mln., eurų didesnis, nei tikėtasi.
Daugiausiai apie 45 proc. šio indėlio buvo iš Valstybinės miškų urėdijos, tiek per pelno įmoką, tiek per netipinius, papildomus mokesčius.
„Didžiausią indėlį, kaip yra įprasta, į krepšelį atnešė Valstybinė miškų urėdija, kurios dividendai ir pelno įmokos sudarė beveik pusę visos įmokos bendrai“, – ketvirtadienį vykusiame valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių veiklos pristatymo metu aiškino VKC Analizės skyriaus vadovė Jurgita Bagdonienė.
Be urėdijos, anot jos, didžiausius dividendus ir pelno įmokas sumokėjo Aplinkos, Susisiekimo ir Energetikos ministerijų valdomos įmonės. Ji paminėjo, kad dalies VVĮ pajamos buvo didesnės dėl išaugusių energijos išteklių kainų, kas smarkiai paveikė energetikos įmonių pajamas.
2023 metais visos VVĮ uždirbo 40 proc. daugiau didesnį pelną nei 2022 m. kai jis siekė 435,2 mln. eurų.
Didžiausią indėlį, kaip yra įprasta, į krepšelį atnešė Valstybinė miškų urėdija, kurios dividendai ir pelno įmokos sudarė beveik pusę visos įmokos bendrai.
VKC informacija, didžiausią pelną 2023 m. generavo elektros ir dujų perdavimo grupė „Epso-G“, kurios pelningumas augo 96,3 proc., iki 53,8 mln. eurų.
Taip pat VKC atstovė pastebėjo, kad kai kurios VVĮ 2023 m. po ilgos pertraukos dirbo pelningai. Tarp jų pateko Ignalinos atominė elektrinė, „Valstybės investicinis kapitalas“ bei Lietuvos paštas.
„Lietuvos paštas pirmą kartą per 5 metus skyrė dividendų“, – pabrėžė ji.
Energetikos įmonės sugebėjo įgyvendinti išsikeltus finansinius ir nefinansinius tikslus
Taip pat, anot VKC, 2023 metais įmonės sau iškėlė vidutiniškai po 10 finansinių ir 19 nefinansinių tikslų. Didžiajai daliai bendrovių pavyko įgyvendinti šiuos tikslus, bet blogėja žemės ūkio VVĮ rezultatai.
„Daugiausiai tikslų buvo įgyvendinta buvo energetikos sektoriuje – vien finansinių tikslų įgyvendinimas siekė nuo 91 iki 100 proc.“ – teigė J. Bagdonienė.
„Reikėtų išskirti dvi – „Jonavos grūdus“ ir „Pieno tyrimus“, kurių rezultatai buvo geri. Visos kitos įmonės tempė sektoriaus rezultatą žemyn. Viena įmonė neįgyvendino nė vieno išsikelto finansinio tikslo, o kita įvykdė vos 11 procentų išsikeltų tikslų“, – aiškino ji.
VKC duomenimis Energetikos sektoriaus VVĮ 2023 m. sugebėjo įgyvendinti 94 proc. išsikeltų finansinių tikslų ir pagerinti savo rezultatą nuo 2022 m., kai įgyvendino 65 proc. ir 84 proc. nefinansinių tikslų, 1 proc. punktu mažiau, nei praeitais metais.
Tuo metu žemės ūkio sektoriaus VVĮ rezultatas 2023 m. krito iki 49 proc. nuo 2022 m. fiksuoto 67 proc. įgyvendintų finansinių tikslų, o nefinansinių tikslų pasiekimas krito nuo 82 proc. iki 63 proc.
Anot VKC informacijos VVĮ turtas 2023 m. siekė 12.8 mlrd. eurų, jų pajamos – 4,5 mlrd. eurų
Savivaldybių valdomų įmonių pelnas per 2023 m. išaugo daugiau nei 100 mln. eurų
2023 m. savivaldybių valdomų įmonių (SVĮ) pajamos 2023 m. augo 3 proc. ir siekė 1,37 mlrd. eurų, skelbia Valdymo koordinavimo centras (VKC). Tuo metu, dėl sumažėjusių energetikos sąnaudų, jų grynasis pelnas sugebėjo išaugti nuo 4,4 mln. eurų 2022 m. iki 112,3 mln. eurų.
VKC projektų vadovo Simono Lekio teigimu, be sumažėjusių energetikos kaštų, augusias bendrovių pajamas lėmė išaugę vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo tarifai.
Minėto centro duomenimis, SVĮ sumokėjo 8,3 mln. eurų dividendų ir pelno įmokų. Sumokėtos įmokos buvo mažesnės nei 2022 metais, kai siekė 11,6 mln. eurų, bet didesnės nei 2021 m. – 6,1 mln. eurų.
Daugiausiai dividendų ir pelno įmokų generavo atliekų tvarkymo ir aplinkos priežiūros sektorius, kuris 2023 m. išmokėjo – 2,8 mln. eurų.
„Didžiųjų savivaldybių įmonių grąžą sudaro absoliučią daugumą“, – pastebėjo S. Lekys.
VKC duomenimis Vilniaus miesto savivaldybės įmonės pernai gavo 427,4 mln. eurų pajamų – 6,9 proc. mažiau nei pernai, bet jų pelnas buvo 6,7 karto didesnis nei 2022 m. ir siekė56,1 mln. eurų. Tuo metu Kauno savivaldybės pajamos augo 11 proc. iki 208,6 mln. eurų, o pelnas 4,5 karto iki 20,1 mln. eurų, o Klaipėdos – atitinkamai 1 proc. iki 110 mln. eurų ir 18 kartų iki 10,8 mln. eurų.
Didžiųjų savivaldybių įmonių grąžą sudaro absoliučią daugumą.
Visgi, nepaisant didėjusių pajamų, Kauno ir Vilniaus įmonių pelno įmokos mažėjo atitinkamai 55,7 proc. iki 2,9 mln. eurų ir 28 proc. iki 1,9 mln. eurų.
„Vilniaus valdomų įmonių dividendų ir įmokų mažėjimą nulėmė mažesnis dividendus mokančių įmonių kiekis, o Kauno įmonių įmokų mažėjimą nulėmė tai, kad „Kauno energija“ tiesiog dividendų neišmokėjo“, – teigė S. Lekys.
Anot VKC, 2023 m. pelningiausios buvo šios įmonės: „Vilniaus šilumos tinklai“ – 18,3 mln. eurų, „Vilniaus vandenys“ – 16,2 mln. eurų ir „Kauno vandenys“ – 13,5 mln. eurų
VKC informacija, 2023 m. SVĮ turėtas turtas siekė 4,07 mlrd. eurų ir nuo 2022 m. paaugo beveik 8 proc.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Tarpušvenčiu lietuviai plūsta į Palangą: kiek čia kainuoja šventės?2
Palangos verslininkai pastebi, kad į kurortą daugiausia svečių atvyksta tarpušvenčiu, o itin daug – sutikti Naujųjų metų. Šią tendenciją rodo viešbučių ir privačių būstų užimtumas. ...
-
Nausėda: siekiant sukurti diviziją iki 2030-ųjų gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo BVP11
Norint iki 2030 metų Lietuvoje sukurti diviziją gynybai reikia skirti 5,5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), sako prezidentas Gitanas Nausėda. ...
-
Nuo vasario 1 d. keičiasi „Vilniaus vandenų“ kai kurių paslaugų kainų tarifai
Nuo 2025 m. vasario 1 d. Vilniaus miesto ir rajono, Šalčininkų ir Švenčionių rajonų butų gyventojams didės geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų kainos, praneša Vilniaus vandenys. ...
-
Kalėdoms lietuviai linkę rinktis praktiškas dovanas, joms išleis iki 250 eurų
Didesnė dalis šalies gyventojų Kalėdoms renkasi praktiškas dovanas, o artėjant šventėms itin šokteli dovanų čekių bei kortelių pardavimai, BNS sako Lietuvos prekybos centrų atstovai. ...
-
Švenčių organizatoriai: Kalėdų senelių rinka Lietuvoje profesionalėja
Kalėdų Senelio paslauga Lietuvoje tampa vis profesionalesnė – žmonės dažniau renkasi ne pagal kainą, o pagal kokybę, sako tokią paslaugą teikiančių įmonių vadovai. ...
-
Populiarėja dirbtinės Kalėdų eglutės, mažiau medelių parduoda miškininkai6
Ruošdamiesi Kalėdoms gyventojai vis dažniau renkasi dirbtines egles, pastebi prekybininkai. Tačiau itin išaugus ir gyvų medelių pasiūlai, mažiau kirstinių eglių parduoda Valstybinių miškų urėdija. ...
-
Dalis restoranų per Kūčias bus pilni, vis dažniau vakarienė užsakoma į namus6
Kalėdų išvakarėse, katalikams Lietuvoje švenčiant Kūčias, vakare dirbs ne visi restoranai, tačiau kiti laukia svečių ir tikisi visiško užimtumo. ...
-
Premjeras: Lietuvoje bus kuriama valstybinė institucija, atsakinga už gynybos priemonių įsigijimą9
Premjeras Gintautas Paluckas patvirtino, kad Lietuvoje ketinama steigti valstybei pavaldžią instituciją, atsakingą už gynybos priemonių pirkimus. ...
-
Lenkijos PSE ir „Litgrid“ galutinai sutarė investuoti į „Harmony Link“
Lenkijos elektros perdavimo sistemos operatorei PSE patvirtinus sprendimą dėl investicijų į elektros jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos „Harmony Link“ statybą, įsigaliojo ir toks pat Lietuvos operatorės „Litgrid“ sprendimas. ...
-
Paluckas: 2025 m. valstybės biudžete gynybos finansavimas siekia 3,91 proc. nuo BVP7
Premjeras Gintautas Paluckas teigia, kad patvirtiname kitų metų valstybės biudžete 800 mln. eurų padidinus skolinimosi limitą šalies gynybos poreikiams, krašto apsaugos finansavimo dalis sieks 3,91 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP). ...