- Kauno.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vasara – ilgų saulėtų dienų, šiltų, jaukių vakarų ir didesnių nebūtinųjų išlaidų metas. Labiausiai mūsų išlaidas didina atostogų pramogos ir vasaros renginiai, tačiau, ieškant „dingstančių“ pinigų, verta pažvelgti ir į drabužių spintą: kodėl vasarą jiems galime išleisti daugiau nei kitu metų laiku? LNK apie tai pasakoja Justina Bagdanavičiūtė, „Swedbank“ Finansų instituto projektų vadovė.
„Vasarą tikrai išleidžiame daugiau ir priežastys tikrai yra suprantamos ir natūralios. Tikrai didžioji dauguma lietuvių atostogauja, na, o atostogų metu išvažiuojame – kelionės, nakvynės ne namuose – tai tikrai didina mūsų išlaidas. Taip pat, kaip ir minėjote, įvairuos šventės – vestuvės, mergvakariai, bernvakariai, krikštynos, festivaliai, pramogų tikrai yra gausu, norime ir pailsėti, ir smagiai praleisti laiką, tad natūralu, kad išlaidos didėja. Tačiau yra ir kitų aspektų, ne tik pramogos gali didinti mūsų išlaidas, bet ir kai kurie iki dalykai“, – kalbėjo pašnekovė.
– Keliones, šventes, atostogas planuojame ir biudžetą galime numatyti iš anksto, tačiau būna ir nenumatytų išlaidų. Kas sudaro didžiąją dalį nenumatytų išlaidų?
– Kartais mes tikrai kasdienybėje galime nepagalvoti apie tai, kad, pavyzdžiui, vasaros metu mūsų perkami drabužiai gali gana stipriai išauginti išlaidas. Įvairūs užsienio tyrimai rodo, kad, pavyzdžiui, kas antras amerikietis teigia, kad vasaros laikotarpiu tikrai daug daugiau išleidžia drabužiams, o trečdalis amerikiečių, ketvirtadalis britų vasarą prisiperka drabužių, tačiau jų nė karto neapsivelka.
– Kuo tai galima paaiškinti? Kodėl perkame drabužius, kurių nė nedėvime?
– Iš tiesų priežastys gali būti tikrai įvairios. Visų pirma, turbūt akivaizdžiausia priežastis – tai, ką jau ir minėjome, įvairios šventės, progos, festivaliai, ieškome naujo garderobo, naujo įvaizdžio, kažko originaliau, galbūt šventiškiau, puošniau ir pan. Šventės įvaizdis tikrai gali padidinti mūsų išlaidas. Tačiau yra ir kitų aspektų. Pavyzdžiui, yra socialinė įtaka – socialinių medijų, aplinkinių žmonių. Kaip ir bet kuriai kitai gyvenimo sričiai, čia tikrai didelę įtaką pradėjo daryti socialinė medija, nuomonės formuotojai, kurie daug reklamuoja, rodo naujų drabužių, įvaizdžių, tarsi sukuria psichologinį spaudimą, kad reikia atsinaujinti, reikia gražiai, vis kitaip atrodyti. Tai tikrai daro įtakos mūsų sprendimui pirkti, kai galbūt nėra tokios būtinybės. Na, ir paskutinė priežastis, kurią įvardyčiau, kuri tikrai nepriklauso nuo sezono, – nuolaidos, pasiūlymai, akcijos, spontaniški pirkiniai. Mums atrodo: 10–20 eurų, nieko nenutiks, tačiau asmeninių finansų valdymui kiekviena suma, net ir maža, yra reikšminga.
Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:
– Kokių turite patarimų, kad saulė neištirpdytų tų mūsų pinigų?
– Patarčiau pradėti nuo realybės įsivertinimo. Jei jau pastebime, kad vasarą esame linkę nusipirkti drabužių, tiesiog pasižiūrėti, kokią sumą drabužiams išleidžiame. Nes, kaip minėjau, gali atrodyti, kad čia tik vienas pirkinys už 15 eurų, tačiau, kai susumuojame per tam tikrą laikotarpį, suma gali būti visai nemaža. Kartais tiek ir užtenka – atlikti realybės patikrinimą ir imtis veiksmų. Veiksmai, rekomenduočiau, kad prasidėtų nuo spintos revizijos. Tikrai, manau, peržiūrėję savo spintą nuodugniai, galime rasti ir puošnių įvaizdžių, ir pamirštų drabužių, ir galbūt tokių, kuriuos nusipirkome ir niekada nedėvėjome. Turbūt reikėtų keisti nusistatymą, kad proginis įvaizdis – tik vienai progai. Tikrai galime matyti puikių pavyzdžių ir iš užsienio žvaigždžių, kai jos renkasi tuos pačius įvaizdžius skirtingiems renginiams. Tikrai nieko baisaus dėvėti tą patį drabužį. Jei vis tik ruošiamės pirkti naujų drabužių, svarbu apsibrėžti biudžetą, kurį galime sau leisti, ir tiesiog jo laikytis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?2
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh1
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų70
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...
-
Paradoksali situacija: valdininkų atlyginimai auga sparčiau nei privataus sektoriaus5
Lietuvoje klostosi paradoksali situacija. Viešojo sektoriaus darbuotojų algos kyla taip sparčiai, kad privatus verslas nebepaveja. Verslininkai sako, kad bėda ne patys atlyginimai, o tai, kad valdininkų turime kur kas daugiau nei išsivysčius...
-
Vyriausybė išplėtė Gynybos fondo lėšų panaudojimą1
Vyriausybė išplėtė spalį pradėjusio veikti Gynybos fondo lėšų panaudojimo galimybes. ...
-
Lietuvos bankas išleis progines monetas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai
Lietuvos banko (LB) šiemet ir kitais metais išleis progines monetas, skirtas dirbtiniam intelektui bei Mažajai Lietuvai. ...