- LNK inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užimtumo tarnyba (UžT) sako, kad šią vasarą norinčių dirbti jaunuolių – rekordiniai skaičiai. Moksleiviai dažniausiai nori dirbti padavėjais, auklėmis, kambarių tvarkytojais, o kai kurie norėtų įsitaisyti Seime ar net kazino. Tačiau ne visi šie norai gali išsipildyti. Apie tai su LNK žurnalistais pasikalbėjo UžT direktoriaus pavaduotoja Giedrė Sinkevičė.
„Iš tikrųjų šie metai pas mus yra fenomenalūs, yra labai daug norinčių dirbti jaunuolių. Šiais metais per dvi savaites užsiregistravo net 1 450 jaunų asmenų, t. y. moksleivių, kurie norėtų dirbti vasaros metu. Palyginti praeitų metų visą vasaros ir pavasario laikotarpį turėjome tik apie 700 norinčių. Beveik po dviejų savaičių turėjome stabdyti registraciją, nes tiesiog visiems norintiems negalėtume padėti“, – pasakojo G. Sinkevičė.
– Į kokias darbo pozicijas labiausiai veržiasi jaunuoliai?
– Į maitinimo sektorių – padavėjai, baristos, aptarnavimo sektorius. Taip pat į apgyvendinimo sektorių, kur norėtų dirbti namų tvarkytojais, kambarių tvarkytojais. Auklėmis, sporto klubuose, muziejuose norėtų dirbti. Žodžiu, labai skirtingos pozicijos, labai įvairūs norai ir labai sveikintina, kad toks didelis skaičius jaunų asmenų taip susidomėjo šiais metais ir yra tokie aktyvūs.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– Kalbant apie darbo vietas, ar galima nurodyti, kuriame mieste norėtum dirbti? Galbūt moksleiviai, gyvenantys kituose miestuose, norėtų paatostogauti pajūryje?
– Taip, pildydami paraišką, kurią esame parengę, nurodo, kuriame mieste norėtų dirbti. Pageidavimų yra didmiesčiuose, kur jaunuoliai ir gyvena, daugiausia yra vilniečių, bet labai nemažai turime moksleivių, kurie nori dirbti pajūryje.
– Kokių galbūt ne tokių įprastų jaunimui profesijų yra tame sąraše, kur jie norėtų padirbėti arba kur jiems siūlomos darbo vietos? Teko matyti, kad viena iš tokių – kazino.
– Taip, yra ir kazino. Aišku, tai pavieniai atvejai. Kazino, muziejus, darbas Seime – tai gal tokios darbo vietos, kurių pageidauja jaunuoliai. Tačiau pagrinde yra standartas – maitinimo sektorius, ir daugiausia nori dirbti padavėjais. Tačiau visiems jaunuoliams, moksleiviams reikia suklusti, kad dirbti maitino sektoriuje yra apribojimų. Jaunas asmuo iki 18 metų negali dirbti su alkoholiniais gėrimais – nei būti padavėju, nei pristatyti alkoholinio gėrimo, nei priimti apmokėjimo už alkoholinį gėrimą, todėl jų svajonė dirbti kokioje nors vasaros terasoje, kavinėje ar tiesiog restoranėlyje yra sunkiai išpildoma šiuo metu. Tik nuo 18 metų jaunuoliai gali dirbti tokio pobūdžio darbus.
– Tai – jaunuolių svajonės. O ką darbdaviai jiems siūlo?
– Darbdaviai – labai skirtingai. Vis tik didžiausia pasiūla turbūt ir yra maitinimo ir apgyvendinimo sektoriuose. Tačiau darbdaviai dažniausiai dairosi 18 metų ir vyresnių jaunuolių, nes, kaip minėjau, yra nemažai apribojimų ir tose darbo vietose pageidavimas yra įdarbinti vyresnio amžiaus jaunimą. Tačiau darbo vietos labai skirtingos, pagrinde yra maitinimo sektorius, apgyvendinimo sektorius, toliau – statyba, žemės ūkis, kas ne taip patrauklu jauniems žmonėms. Todėl yra paklausos ir pasiūlos neatitikimas, kai jaunas žmogus labiau nori į maitinimo sektorių, būti padavėju, ten negali, nes yra apribojimų, o į statybą ir žemės ūkį visiškai nenori.
– Dabar dažnai kalbama, kad jaunimas dirbti nenori, o pinigų nori. Ar prasilenkia jaunuolių piniginiai lūkesčiai su realybe?
– Reikia suprasti, kad mūsų Z karta tikrai išskirtinė ir jų lūkesčiai tikrai labai aukšti. Jie pas mus novatoriški, veržlūs ir tikrai nori naujovių, didesnių atlyginimų ir greitesnių pinigų. Tačiau darbdaviai turbūt tikisi pigesnės darbo jėgos vasaros darbo metu. Reikia suprasti, kad pasiūla nėra tokia didelė, darbo jėgos trūkumas yra, bet darbdaviai nepasiryžę mokėti didelių atlyginimų vasaros metu dirbančiam jaunuoliui, kuris dirba kelias savaites, mėnesį ar pusantro mėnesio.
Reikia suprasti, kad mūsų Z karta tikrai išskirtinė ir jų lūkesčiai tikrai labai aukšti.
– Pakalbėkime apie sąlygas. Kokios jos yra? Kokio amžiaus jaunuoliai jau gali ieškoti darbo? Kokios darbo sutartys? Kiek valandų gali dirbti per dieną, per savaitę?
– Jaunuoliai gali dirbti nuo 14 metų. Nuo 14 iki 16 metų gali būti tam tikrų didesnių apribojimų darbui, yra daugiau specifinių apsaugos reikalavimų. Kiek gali dirbti? Jaunuoliai gali dirbti 30 valandų per savaitę, t. y. šešias valandas per dieną ir ne ilgiau. Dar yra apribojimas, kad jaunas asmuo negali dirbti, jeigu iki 16 metų, po 20 val., jeigu 16–18 metų, negali dirbti po 22 val. Tad yra tam tikrų apribojimų, kur tikrai jaunimas turi suklusti ir pagalvoti, ar teisingai aplikuoja į tas vietas, nes ribojimai yra labai aiškiai nustatyti tam tikruose Vyriausybės nutarimuose. Taip pat, kaip minėjau, yra tam tikrų apribojimų dirbti su kenksmingomis medžiagomis, su alkoholiu ir su kitais kenksmingais elementais. Dar vienas svarbus klausimas, kurį jaunimas užduoda: ar aš galiu dirbti su kasos aparatu? Noriu visiems pasakyti, kad tikrai gali jaunimas dirbti su kasos aparatais. Taigi prekyba vaisiais, ledais ar kažkur kitur, kur reikia dirbti su kasos aparatu ir nėra alkoholio, – tai tikrai visam jaunimui prieinamos darbo vietos.
– Kuo galima paaiškinti tokį norinčių dirbti jaunuolių antplūdį? Berods, du kartus yra išaugęs skaičius, palyginti su praėjusiais metais. Ar yra koks nors paaiškinimas, kodėl būtent šiais metais toks noras?
– Sunku pamatuoti, turėtų būti išaugęs 10–20 kartų, nes mes tiesiog, kaip minėjau, stabdėme registraciją, nes nebūsime pajėgūs aptarnauti visų. Prieš eidama į šią laidą, paklausiau savo vaikų paauglių, kodėl nori dirbi. Pirmas atsakymas, turbūt patys galite atsakyti, – pinigai. Norisi pinigų, laisvės, nepriklausomybės. Z karta, kaip minėjau, tikrai yra pasaulio griovėjai. Jie dabar gyvena socialiniais tinklais, technologijomis, o ten pasiūla tiek paslaugų, tiek prekių yra labai didžiulė. Atitinkamai jaunimas, gaudamas tokių pasiūlymų, nori pats turėti laisvų pinigų, už kuriuos galėtų tai įsigyti. Taip pat yra ir konkurencija tarp jaunuolių, jie tiek technologijomis, tiek apranga, tiek išvaizda konkuruoja. Žodžiu, padidėjęs vartojimas ir didelė pasiūla pasaulyje turbūt verčia jaunimą tapti savarankiškesnį ir turėti savų lėšų.
– O ar tėvų sutikimo, kad išleidžia vaiką dirbti, reikia?
– Jeigu tai yra asmuo nuo 14 iki 16 metų – taip, reikia. Jei nuo 16 iki 18 metų – ne, gali pats pasirašyti sutartį.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Apklausa: dirbančių lietuvių poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1041 eurų pensiją
Dirbančių šalies gyventojų poreikius senatvėje patenkintų vidutiniškai gaunama 1 041 eurų pensija, parodė „Swedbank“ užsakymu atlikta šalies gyventojų apklausa. ...
-
Du trečdaliai žmonių teigia, kad Lietuvoje reikalai blogėja5
Naujausios šalies gyventojų apklausos rodo, kad gegužę du trečdaliai žmonių padėtį Lietuvoje įvertino kaip blogėjančią. ...
-
Seime pateiktas projektas, kurio siekiama didinti Lietuvos patrauklumą užsienio investuotojams
Šią savaitę Seime pateiktas Pelno mokesčio įstatymo pakeitimo projektas, kuriuo siekiama padidinti šalies patrauklumą užsienio investuotojams ir sudaryti teisines prielaidas Lietuvos investuotojų investicijų saugumui užtikrinti. ...
-
Sezoninių darbuotojų paieškos vasarai prasideda: sezonui pasibaigus jų poreikis vėl mažėja1
Užimtumo tarnybos duomenimis, kasmetinės vasaros sezono darbuotojų paieškos prasideda dar pavasario pradžioje, o ši tendencija ypač stebima pajūrio regione, kur maitinimo įstaigos ruošiasi priimti vasarą neišvengiamai padid...
-
LLRI pristatė rinkimų knygą „Mandatas lyderystei“6
Šią savaitę Lietuvos laisvos rinkos institutas (LLRI) politikams Seime pristatė naują rinkimų knygą „Mandatas Lyderystei“, kuriame aptariamos valstybės valdymo ir ekonomikos problemos bei pateikiamos rekomendacijos proveržiui. ...
-
I. Trinkūnaitė pasitraukė iš „Foxpay“, svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą6
Finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ savininkė Ieva Trinkūnaitė atsistatydino iš bendrovės valdybos pirmininkės pareigų ir svarsto ginčyti Vyriausybės nutarimą dėl jos neatitikties nacionalinio saugumo interesams, še&...
-
Utenoje už 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas
Dauniškio ežero pakrantėje Utenoje už daugiau nei 100 tūkst. eurų bus įrengtas vandenlenčių pramogų parkas – jį atidaryti tikimasi dar šių metų pabaigoje. ...
-
Leidimą pirkti finansinių technologijų įmonę LB suteikia tik gavęs Vyriausybės komisijos išvadą1
Lietuvos bankui (LB) ir kitoms institucijoms vykdant finansinių technologijų įmonės „Foxpay“ patikrinimus, šios priežiūros institucijos valdybos narys Simonas Krėpšta akcentuoja, kad norintis gauti leidimą įsigyti finansų ri...
-
Atlyginimų skirtumai: ar vyrai uždirba daugiau už tuos pačius darbus nei moterys?4
Skirtumai tarp moterų ir vyrų gaunamų algų auga. Šis atotrūkis tik didėja, mat vyrai uždirba 13 proc. daugiau nei moterys, dirbdamos tuos pačius darbus. Jau po dvejų metų, nuo 2026-ųjų, įsigalios Europos Sąjungos (ES) direktyva, kuri darbd...
-
Septynių ES valstybių ministrai sutarė siekti didesnių investicijų susisiekimo projektams3
Septynių Europos Sąjungos (ES) valstybių transporto ministrai, tarp jų – Marius Skuodis sutarė siekti didesnio Europos finansavimo kariniam mobilumui svarbiems infrastruktūros projektams, skelbia Susisiekimo ministerija. ...