- Giedrius Gaidamavičius, BNS
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Energetikos viceministras Albinas Zananavičius tikina, kad strateginiuose projektuose norinčių dalyvauti įmonių atrankos sistema užkerta kelią dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės (IAE) projektuose su Rusijos korporacija „Rosatom“ susijusioms bendrovėms.
Tai jis teigė žvalgybai praėjusią savaitę paskelbus, kad tokios įmonės ieško būdų dalyvauti IAE projektuose.
„Faktas, kad interesas dalyvauti didžiulio grafitinio reaktoriaus išmontavime yra milžiniškas, įskaitant ir kitoje pusėje. Natūralu, kad tas interesas materializuojasi per įvairius bandymus pateikti užsakymus, bet aš manau, kad šiandieninė sistema pakankamai gerai veikia ir mes turėsime galimybių užkardyti tokius bandymus“, – spaudos konferencijoje penktadienį sakė A. Zananavičius.
Energetikos viceministras pabrėžė, kad visi potencialūs strateginių projektų dalyviai yra tikrinami vyriausybinėje komisijoje, kuri vertina ir žvalgybinę informaciją.
„Ten, be abejo, yra vertinama visa, įskaitant ir žvalgybinę, informacija, ar nėra nepageidaujamų ryšių tiek rangovų, tiek subrangovų gretose. Be abejo, jeigu tokie ryšiai yra nustatomi, toks sandoris pripažįstamas kaip neatitinkantis nacionalinio saugumo interesų ir įvykti negali“, – teigė A. Zananavičius.
IAE vadovas Linas Baužys nekomentavo, ar pastaruoju metu įmonė pastebi su „Rosatom“ susijusių įmonių bandymų dalyvauti jėgainės projektuose ir kiek aktyviai tai vyksta. Anot jo, tokios įmonės eliminuojamos, jei vyriausybinė strateginių įmonių sandorius tikrinanti komisija neleidžia sandorių.
Be abejo, yra vertinama visa, įskaitant ir žvalgybinę, informacija, ar nėra nepageidaujamų ryšių tiek rangovų, tiek subrangovų gretose.
„Jeigu pastebimi tokie rangovai ar net subrangovai, vienaip ar kitaip susiję (su „Rosatom“ – BNS), per akcininkus, pavardes ar žmones, jie yra eliminuojami iš viešųjų pirkimų. (...) Jeigu tokie atvejai būna, mes tiesiog negalime sudaryti sutarčių ir tęsti bendradarbiavimo su rangovu“, – spaudos konferencijoje teigė L. Baužys.
Praėjusią savaitę naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaita paskelbė, kad „Rosatom“ ir su ja susijusios įmonės siekia dalyvauti uždaromos IAE procesuose – ieško būdų dalyvauti pirmojo ir antrojo reaktorių ir kitų sistemų išmontavimo projektuose.
Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.
Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.
Teigta, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gentvilas: savivaldybės per lėtai steigia mažo užterštumo zonas3
Valdžiai keliant tikslą visose šalies savivaldybėse iki 2030 metų įrengti 6 tūkst. viešų elektromobilių įkrovimo stotelių, jas siūloma įpareigoti skubinti šį procesą. ...
-
RRT: 4G ir 5G mobilaus ryšio sparta miestams bei regionams vis dar nevienoda
Itin spartus mobilusis 5G ryšys dengia 94,6 proc., o 4G – 97,9 proc. šalies teritorijos, tačiau jų sparta – miestams ir regionams dar nevienoda, skelbia Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT), remdamasi operatorių pateiktais ir ta...
-
Po Skardžiaus pasisakymo dėl jėgainių – Kreivio replika: aš tokių skaičių net susapnuot negaliu3
Elektros kainos kitąmet turėtų būti panašios kaip šiemet, mat vis daugiau energijos gaunama iš atsinaujinančių šaltinių. Lietuva pati jau pasigamina daugiau kaip pusę elektros, o po penkerių metų planuojama, kad elektrą p...
-
Apklausa: populiariausi lietuvių atsiskaitymo ir pinigų kaupimo būdai – laiko ir kojinėse1
Lietuvos gyventojai dažniausiai tarp euro zonos šalių piliečių perka ir atsiskaito internetu, nors žmonėms vis dar svarbūs ir grynieji, rodo Europos Centrinio Banko (ECB) vartotojų mokėjimo įpročių apklausa. ...
-
Lietuvos BVP vienam gyventojui pernai siekė 87 proc. ES vidurkio
Realusis bendrasis vidaus produktas (BVP), tenkantis vienam Lietuvos gyventojui (išreikštas perkamosios galios standartais), 2023 metais sudarė 87 proc. Europos Sąjungos (ES) vidurkio. 2022 metais šis rodiklis siekė 89 proc. ...
-
Šventinės nuotaikos kaina
Artėjant žiemos šventėms ne tik Lietuvos miestai ima rungtyniauti puošdami gatves, aikštes ir parkus Kalėdų dekoracijomis. Štai 2017-ųjų Kalėdų sezonui Londono Oksfordo gatvę papuošė 750 tūkst. LED lempučių. Dau...
-
Lingė apie valdančiųjų planus dėl mokesčių: biudžeto pajamos būtų nepakankamos
Seimo konservatorių frakcijos seniūnas Mindaugas Lingė, sako, kad valdančiųjų planas didinti gyventojų pajamų mokesčio (GPM) progresyvumą nesukurtų pakankamo pajamų į biudžetą šaltinio planuojamoms išlaidoms padengti. Politikas tik...
-
Šadžius apie SEB banko sprendimą: solidarumo mokestis jokios įtakos tam neturėjo2
Finansų ministras Rimantas Šadžius sako, kad SEB banko sprendimui naują jungtinę būstinę įsteigti Taline, o ne Vilniuje įtakos neturėjo Lietuvoje vasarą pratęstas vadinamasis solidarumo mokestis. ...
-
Lietuviai be sviesto: kaina pakilo drastiškai10
Per metus sviestas Europos Sąjungos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje, pabrango maždaug ketvirtadaliu. Kai kur, pavyzdžiui, Vokietijoje, net dvigubai. Tai smūgis daug sviesto naudojančioms kepykloms. Štai kruasanais garsėjančioje Prancūzijoje...
-
Seimas leido 200 MW kaupiklius naudoti sistemos balansavimui po 2025-ųjų vasario3
Seimas pritarė, kad pernai Lietuvoje pradėję veikti 200 megavatų (MW) bendros galios elektros kaupimo įrenginiai nuo kitų metų vasario, Baltijos šalių elektros tinklus sinchronizavus su Europa, trejus metus būtų naudojami sistemos balansavimui...