- BNS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Rusijos valstybinė branduolinės energijos korporacija „Rosatom“ ir su ja susijusios įmonės siekia dalyvauti uždaromos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) procesuose – ieško būdų dalyvauti pirmojo ir antrojo reaktorių ir kitų sistemų išmontavimo projektuose, skelbia naujausia grėsmių nacionaliniam saugumui 2023 metais vertinimo ataskaita.
Žvalgybos duomenimis, „Rosatom“ įmonės supranta, kad joms bus neleista tiesiogiai dalyvauti projektuose dėl rizikų nacionalinio saugumo interesams, todėl siekia į juos įsilieti palaikant ryšius su Lietuvos įmonėmis, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“.
„Matome, kad tai yra „Rosatom“ įmonės, stengiasi dalyvauti Ignalinos atominės elektrinės uždarymo procesuose, įsitinklinti ten, gauti tam tikros informacijos ir bandyti įtakoti tam tikrus procesus. „Rosatom“ įvardiname kaip įmonę, kuri užima „Gazprom“ vietą ir tai valstybės įrankis, kuris yra pakankamai pavojingas ir galintis paveikti procesus mūsų valstybėje, dalyvaujant atominės elektrinės uždarymo procesuose“, – ataskaitos pristatyme teigė Valstybės saugumo departamento vadovas Darius Jauniškis.
Valstybės saugumo ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamentų ataskaitoje nurodoma, kad „Rosatom“ vykdo rusiškų branduolinių technologijų, taip pat technologinės įtakos sklaidą užsienio rinkose, iš šios veiklos gauna didžiąją dalį pajamų. Civilinė branduolinės energijos pramonė yra pagrindinė korporacijos veiklos sritis, tačiau „Rosatom“ tiesiogiai prisideda ir prie Rusijos karinės galios bei politinės įtakos stiprinimo.
„Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu“, – skelbia ataskaita.
Koncernui „Gazprom“ praradus turėtą įtaką užsienyje, „Rosatom“ tampa svarbesniu Kremliaus režimo įrankiu.
Anot jos, beveik visos Lietuvos įmonės, kurios anksčiau bendradarbiavo su „Rosatom“ įmonėmis ir jų atstovais, šių ryšių nenutraukė. Pagrindiniai motyvai – finansiniai interesai, galimybės gauti darbų „Rosatom“ projektuose ir siekis palaikyti asmeniniu lojalumu ir draugyste grįstą bendradarbiavimą.
Pasak žvalgybos, ryšių su „Rosatom“ turinčios Lietuvos įmonės, norėdamos dalyvauti IAE projektuose, naudoja įvairias priemones, dažnai veikia neskaidriai ir bando nuslėpti kontaktus, suprasdamos, kad jie, tikėtina, bus įvertinti kaip rizikingi ar keliantys grėsmę.
Populiariausi veikimo būdai: naujo vardo sukūrimas – įkuriama arba įsigyjama nauja įmonė priedangai, bandymai projektuose įdarbinti specialistus su jais sudarant individualias sutartis – šie dažnai bando nuslėpti sąsajas su kompanija, kurios dalyvavimas projekte neatitiktų nacionalinio saugumo interesų.
Teigiama, jog tokios Lietuvos įmonės nėra pajėgios pretenduoti į didelės apimties IAE projektų įgyvendinimą, veikdamos vienos, todėl ieško būdų bendradarbiauti su didžiosiomis branduolinės energetikos kompanijomis Vakarų šalyse.
„Tokios Lietuvos įmonės joms prisistato kaip patikimi vietiniai partneriai, galintys suteikti nepakeičiamas, finansiškai patrauklias paslaugas ir užtikrinti sklandų projektų įgyvendinimą“, – skelbia žvalgybos ataskaita.
Anot jos, ryšiai trečiosiose šalyse su „Rosatom“ nuslepiami.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
V. Janulevičius sureagavo į „Teltonikos“ situaciją: Lietuvoje yra per daug biurokratizmo
Lietuvos pramoninkų konfederacijos (LPK) prezidentas Vidmantas Janulevičius sako, kad „Teltonikos“ vadovo Arvydo Paukščio pranešimas apie stabdomą įmonės aukštųjų technologijų parko projektą Liepkalnyje, yra signalas ...
-
Registrų centras: finansinių ataskaitų vis dar nepateikė apie 1,2 tūkst. paramos gavėjų
Apie 1,2 tūkst. įvairių paramos gavėjo statusą turinčių organizacijų vis dar nėra pateikusios finansinių ataskaitų, penktadienį pranešė Registrų centras. ...
-
Paskutinė diena susimokėti žemės mokestį: šiemet planuojama surinkti apie 61 mln. eurų
Pentadienis yra paskutinė diena, kuomet savininkams reikia susimokėti žemės mokestį už 2024 metus – šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 61 mln. eurų, arba 2 mln. eurų (3,27 proc.) daugiau nei pernai. ...
-
Būsto kainų Baltijos šalyse palyginimas: lietuviai – užsidėję rožinius akinius?6
Lietuvoje būsto kainos yra vienos aukščiausių Baltijos šalyse. Mes gyvename gerokai brangesnėmis kainomis nei latviai ir panašiomis kaip Estijoje. Lietuviai dar nepraranda vilties, nors vidutinė kaina ir toliau – žingsnis po ...
-
LEA: per savaitę dyzelinas Lietuvoje pabrango 1 proc.
Pastarąją savaitę Lietuvoje dyzelinas pabrango 1,1 proc., o benzinas nežymiai atpigo – jo kaina sumažėjo 0,2 proc., praneša Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Pirmadienį šalies degalinėse dyzelinas vidutiniškai kainavo 1,3...
-
EP nusprendė metams atidėti draudimą alinti miškus ir sušvelninti kai kurias nuostatas
Europos Parlamentas (EP) ketvirtadienį nusprendė metams atidėti taisykles, įpareigojančias įmones užtikrinti, kad Europos Sąjungoje (ES) parduodamų produktų gamybai nebuvo naikinami miškai, taikymą. ...
-
VERT: antrojo jūros vėjo parko elektros pardavimo kaina – 75–126 eurai už MWh2
Pirmadienį planuojamo skelbti antrojo 700 megavatų (MW) galios vėjo parko Baltijos jūroje konkurso, kurio dalyviai galės pretenduoti į valstybės skatinimą, nugalėtojas elektros megavatvalandę (MWh) turės parduoti po 75–126 eurus. ...
-
Užimtumo tarnyba: vis daugiau gyventojų įsitraukia į remiamas mokymo programas
Šiemet pusantro karto daugiau gyventojų įsitraukė į Užimtumo tarnybos remiamas mokymo programas. Tarnybos duomenimis, jose pradėjo dalyvauti 14,8 tūkst. asmenų. ...
-
Visuomeninės elektros kainos viršutinė riba nuo sausio didės1
Visuomeninės elektros kainos, kurią moka nepriklausomo tiekėjo dar nepasirinkę trečiojo rinkos liberalizavimo etapo buitiniai vartotojai, viršutinė riba nuo sausio didėja maždaug 1–4 proc. ...
-
Kaunietė: neketinu rūšiuoti maisto atliekų93
Jau du mėnesius Kaune reikia rūšiuoti virtuvėje susidarančias atliekas, mesti jas į specialius konteinerius. Tačiau kai kurie gyventojai to neketina daryti. Priežastis paprasta – nepatogu. ...