Viceministrė: 40 proc. šalies įmonių bendradarbiauja su kariuomene, 45 proc. – norėtų

Apie 40 proc. šalies įmonių bendradarbiauja su kariuomene, o dar 45 proc. norėtų dirbti kartu, sako ekonomikos ir inovacijų viceministrė. Tačiau Erika Kuročkina pasigenda užsienio investicijų gynybos srityje.

„Šitie skaičiai rodo, kad pasistiebti turime kur – 40 proc. nėra tas pakankamas skaičius. Manyčiau, kad visos įmonės, kurios veikia ir nori veikti gynybos pramonės sektoriuje, turi tampriai dirbti su kariuomene“, – pirmadienį Seimo Ekonomikos komiteto Aukštųjų technologijų, inovacijų ir skaitmeninės ekonomikos pakomitetyje kalbėjo viceministrė. 

Pakomitetis aptarė Lietuvos gynybos pramonės iššūkius ir galimybes.

„Apie 40 proc. šalies įmonių jau bendradarbiauja su kariuomene, nes šiame sektoriuje veikiant ir norint turėti aktualius karo laukui sprendimus turi labai aiškiai suprasti kariuomenės poreikius ir lūkesčius“, – pridūrė E. Kuročkina.

Tačiau E. Kuročkina pasigenda užsienio investicijų gynybos srityje.

„Vienareikšmiškai – didesnių vardų atėjimas į Lietuvą taptų postūmiu ne tik vidinės gynybos pramonės suaktyvinimui ir sustiprinimui, bet kartu tai būtų labai gera nacionalinio saugumo žinutė, kad tokio kalibro įmonės čia ateina ir stato gamyklas“, – kalbėjo E. Kuročkina.

Ji pabrėžė, kad jau yra ne vienas ketinantis Lietuvoje investuoti karinės pramonės atstovas, tačiau jų atėjimas nebus greitas: „Gynybos pramonė turi savo specifiką“.

Pasak jos, Lietuvos gynybos biudžetas pernai padidėjo 27 proc.

Ministerijos duomenimis, gynybos sektoriuje dabar dirba beveik 6 tūkst. žmonių, jų atlyginimai 21 proc. didesni negu vidutinis darbo užmokestis šalyje. Įmonių apyvarta 2022 metais buvo 700 mln. eurų. 

25 įmonės veikia elektroninių komponentų ir lazerių srityje, bepiločių gamyba užsiima šešios, karinės technikos priežiūra ir remontu – penkios, karinės ekipiruotės ir maisto davinių paruošimo – devynios, o kosmoso technologijų ir dirbtinio intelekto pritaikymo gynybai sferoje – kelios įmonės. 

E. Kuročkina teigė, kad sprogmenų neutralizavimo srityje Lietuvoje veikia įmonė, kurianti nuotolinio detonavimo paleidimo sistemas, kurios buvo testuojamos ir naudojamos Ukrainoje.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Kęstas

Kęstas portretas
Kokia yra Vakarų pralaimėjimo Ukrainoje pagrindinė priežastis? Kai kurių Ukrainos gyventojų godumas, pasiduodant viliojimams naryste turtingoje Europos Sąjungoje. Mes čia, Lietuvoje, žinome, kad tai yra apgaulė. Europos Sąjunga yra tikrai turtinga, bet mes čia, Lietuvoje, Europos Sąjungos narėje, skurstame. Penelyg mažos algos ir pensijos, pernelyg didelės, europinės, kainos. Godumas kai kuriuos žmones įtraukė į šią katastrofą, bet blaivus protas Ukrainoje nugalėjo. Vakarai pralaimėjo ir pralaimėjo daug. (Apie mokslą-studijas-ekonomiką)

manau

manau portretas
> Radarom, radarom ir avims smegenų transpantacijas padarom, tos ir atiduoda savo santaupas telefoniniams sukčiams.

Zinok,jei nori,

Zinok,jei nori, portretas
kad Krabas bizni ne is 2rnumo sukure! Verslas - nei aukoja,nei remia! Aukoja ir remia tik ubagai.
VISI KOMENTARAI 8

Galerijos

Daugiau straipsnių