Lietuvos sostinėje šiandien vyksta energetikos įmonių asociacijos „Vidurio Europos energetikos partneriai“ (CEEP) metinis aukščiausio lygio vadovų susitikimas. Renginyje bus aptartas Lietuvos pirmininkavimas Europos Sąjungos Tarybai ir bendros energetikos politikos poreikis Europoje. Vadovų susitikime dalyvauja Lietuvos Ministras Pirmininkas Algirdas Butkevičius, Lietuvos energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, buvęs Lenkijos ministras pirmininkas ir Europos Parlamento prezidentas Jerzy Buzekas bei CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.

Šis susitikimas subūrė 29 pagrindinių energetikos sektoriaus įmonių, veikiančių Vidurio Europoje, atstovus, jame taip pat dalyvauja Europos energetikos komisaras Güntheris Oettingeris.

„Energetikos įmonių vadovų susitikimo formulė „29 + 1“ jau buvo sėkmingai išbandyta pernai Budapešte. Remdamasi šiame susitikime aptartais klausimais, CEEP parengė Budapešto memorandumą, kurį itin gerai įvertino už energetiką atsakingas Europos Komisijos narys Güntheris Oettingeris. Pagrindinis šio ir būsimų „29 + 1“ susitikimų tikslas – užtikrinti, kad Vidurio Europos energetikos sektoriaus įmonės Briuselyje kalbėtų vienu balsu. Tik taip galime sukurti bendrą Europos energetikos rinką ir padidinti mūsų regiono ekonominį potencialą“, – tvirtino CEEP valdybos pirmininkas Pawełas Olechnowiczius.

Šiais metais CEEP užsakymu buvo parengta ataskaita apie tai, kokį poveikį energijos kainos daro Europos energetikos sektoriaus konkurencingumui. Dokumento rengimas buvo patikėtas įmonei „Roland Berger Strategy Consultants“, kuri padarė išvadą, kad mažos energijos kainos ir vietinių žaliavų naudojimas yra pagrindiniai Vidurio Europos ir ES plėtros veiksniai dabartinėje makroekonominėje situacijoje. Vidurio Europos šalims bus itin sunku įgyvendinti ES pasiūlymą dėl bendros energetikos politikos vykdymo visoje Bendrijoje. Visų pirma pasiūlyme raginama sistemingai kelti energijos kainas, o tai tik slopins šalių, įstojusių į ES 2004 ir 2007 metais, augimą.

CEEP ataskaitos duomenimis, Vidurio Europos šalys, siekdamos iki 2020 m. įgyvendinti energetikos sektoriaus politiką, turėtų investuoti 400–460 mlrd. eurų į gamybos, transporto ir energijos efektyvumo didinimą. Nors vienuolika Vidurio Europos šalių šiuo metu sudaro 21 proc. visų ES gyventojų, jų rinkos tesiekia 8 proc. visos Bendrijos BVP. 2011 m. pramoninė gamyba sudarė 32 proc. vienuolikos ES valstybių BVP, o tuo pačiu metu senųjų valstybių narių rodiklis siekė tik 24 procentus. Tai tik patvirtina pramoninės gamybos Vidurio Europos rinkose, šiuo metu labiausiai veikiančiose ES plėtrą, svarbą. Taigi siekis įgyvendinti dabartinį klimato kaitos priemonių paketą ir stipriai pakelti energijos kainas, kaip nurodo ES, ne tik gerokai pristabdys Vidurio Europos rinkų augimą, bet ir smarkiai sumažins ES konkurencingumą pasaulio ekonomikos žemėlapyje.