Kol pašto klientai po švenčių dar miega, paštininkė jau keičia etiketes. Nauji metai, naujos ir pašto kainos.

„Šiuo metu keičiu suaugusių knygų kainas. Galime pasiūlyti ganėtinai neblogas akcijas, 40 proc. Dauguma mūsų kainų keičiasi kas mėnesį“, – kalbėjo Lietuvos pašto klientų aptarnavimo specialistė Miglė.

Kaip prekės, taip ir pašto paslaugos, tik čia pokyčiai gyventojams mažiau patinka.

„Kai kainos kyla, klientų srautas sumažėja“, – tikino Lietuvos pašto klientų aptarnavimo specialistė.

Nuo sausio išsiųsti neregistruotą laišką ar atvirlaiškį kainuos nebe 1,5, o 2 eurus. Registruotą laišką – 80 centų brangiau.

Statistiškai paskaičiavus, per metus vienas namų ūkis Lietuvoje išsiuntė mažiau negu vieną universalią pašto paslaugą.

Siunta iki 0,5 kilogramo brangsta nuo 70 centų iki 1,20 euro, priklausomai registruota ar ne.

Sunkesnį paketą, iki 2 kilogramų, išsiųsti kainuos 1,5 ar net beveik 2 eurais brangiau.

Siunta į užsienį priklausomai nuo šalies vidutiniškai brangsta 40 centų.

Paslaugų tarifus Lietuvos paštas kėlė ir prieš metus. Priežastys nepasikeitė. Gyventojams vis mažiau ūpo kažką siųsti, o paštui galvos skausmas dėl augančių išlaidų.

„Didėjantis darbo užmokestis laiškininkams, augančios transporto parko išlaikymo išlaidos, ir paslaugomis žmonės naudojasi vis rečiau, todėl auga jų teikimo savikaina“, – aiškino Lietuvos pašto atstovas Lukas Zadarackas.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše: 

Popierinių laiškų romantika per metus drastiškai išblėso.

Skaičiuojama, kad 2022 metais gyventojai dar siuntė 20 mln. laiškų, o 2023 metais jau 8 mln. mažiau.

„Statistiškai paskaičiavus, per metus vienas namų ūkis Lietuvoje išsiuntė mažiau negu vieną universalią pašto paslaugą. Populiarumas labai menkas“, – teigė Ryšių reguliavimo tarnybos specialistė Ernesta Vagonienė.

Pokyčių nebus tik paštomatuose. Kainos išliks tokios pat kaip pernai.

„Vidutiniškai per mėnesį per paštomatų tinklą pristatoma ne piko metu apie 1 mln. vienetų siuntų, o pašto tinklu tas skaičius yra apie 1,5 mln. ne piko laikotarpiu“, – kalbėjo L. Zadarackas.

Anot Ryšių reguliavimo tarnybos, Lietuvos paštas neišbrenda iš nuostolių. Trečius metus iš eilės valstybės prašo kompensacijų iš biudžeto.

Tad gal privatus verslas galėtų teikti pigesnes paslaugas?

„Tikėtina, kad ateityje apskritai gali nebelikti reguliavimo ir viskas bus palikta rinkos sąlygom, nes Lietuvoje situacija nėra prasta, turim 5–6 didelius pašto paslaugų teikėjus, kurie suteikia didžią dalį paslaugų rinkos sąlygomis“, – tikino E. Vagonienė.

Anot E. Vagonienės, dabar Lietuvos pašto prašoma kompensacija – 5 mln. eurų.