Su verslo asociacijų atstovais susitikęs ministras aptarė prieš kelias dienas įsigaliojusį draudimą – po susitikimo sutariama, kad dabartinė tvarka ne padeda taikyti sankcijas Rusijai, bet kenkia Lietuvos aukštos pridėtinės vertės prekių eksportui į šalis partneres, nepriklausančias Europos Sąjungai (ES).

„Buvo priimti anksčiau, iki gruodžio 5 d., ribojimai kalbant apie žemės transportą. Nuo gruodžio 5 toliau galioja oro transporto sprendimai. Toliau mes tęsime tą pačią liniją, ieškosime, kaip reguliuoti rizikas, susijusias su šių prekių transportavimu oru“, – žurnalistams penktadienį teigė L. Savickas.

„Tai vienas iš principinių dalykų, kuriuos kalbėjome šiandienos susitikime, kad akivaizdu, kad peržiūrėdami, išlaikydami esamą Vyriausybės nutarimą, jo tikslus, bet peržiūrėdami ir suteikdami daugiau pasitikėjimo mūsų verslo bendruomenei. (...) Jeigu šis pasitikėjimas būtų sulaužytas, tai konkrečiai įmonei būtų taikomi tie patys griežčiausi eksporto ribojimai, kurie taikomi visoms įmonėms“, – kalbėjo ministras.

Verslo atstovai tvirtino, kad gruodį priimtas sprendimas buvo skubotas, neišdiskutuotas ir netikėtai komplikavo įmonių, eksportuojančių prekes į Lietuvos partneres, pavyzdžiui, kituose žemynuose, darbą.

„Toks vienašališkas beveik viso pasaulio uždraudimas eksportuojant aviaciniu transportu aukštos pridėtinės (vertės – ELTA) prekes yra klaida. Kiek teko kalbėti ir su buvusios Vyriausybės nariais, suprantama, kad tai buvo klaida. Gal liūdniausia tai, kad niekas tuo metu tarpuvaldžiu iš valstybės tarnautojų nepakėlė rankos ir nepasakė, nors tikrai žinome, kad abejojo šito sprendimo tikslingumu, kad šitą klaidą reikia ištaisyti“, – pabrėžė ir Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) vadovas Andrius Romanovskis.

Toks vienašališkas beveik viso pasaulio uždraudimas eksportuojant aviaciniu transportu aukštos pridėtinės (vertės – ELTA) prekes yra klaida. 

Kaip tikino Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK ) prezidentas Vidmantas Janulevičius, pakoregavus nutarimą, išliks draudimas prekes eksportuoti antžeminiu transportu, bus praplėstas ribojimas transportuoti jas oru, į sąrašą įtrauktos naujos šalys, į kurias vežti prekes bus uždrausta.

„Tas nutarimas atšauktas nebus, jis bus koreguojamas“, – žurnalistams kalbėjo V. Janulevičius.

„Šiandien dienai sandėliuose guli nemažai prekių, (...) susikaupusių prekių kiekis yra nemenkas ir tai yra aukštos pridėtinės vertės prekės. Į šalis, kurios yra Pietų Amerika, kur net ne į tą pusę yra prekiaujama šiandien dienai ir, ką minėjo ir ministras, tų prekių yra iš gerai žinomų įmonių (...), net ir kryptis kuri šiandien yra, ji ne į Rytus, o grynai į Vakarus, į Pietų Ameriką“, – tikino jis.

Verslo atstovai pažymi – pagrindinės lietuviškų aukštos pridėtinės vertės prekių eksporto kryptys yra į Taivaną, Singapūrą, o ne Rusiją.

„Jeigu mes deklaruojame strateginę partnerystę su Izraeliu, Taivanu, prioritetinę rinką Singapūrą, tai šiuo metu nuo sausio 1 d. ten lietuviai negalės eksportuoti. Tikriausiai tos klaidos ištaisymas yra labai svarbus“, – pabrėžė LVK prezidentas.

Verslams gali būti uždraustas eksportas

Verslo atstovai pabrėžia, kad sankcijos Rusijai privalo būti taikomos, o pokyčiai nesumažins šių ribojimų poveikio, kaip tik atvirkščiai – padės draudimą taikyti tiksliau ir kartu nekenks Lietuvos konkurencingumui.

„Mūsų esmė yra išlaikyti sankcijas, tam, kad agresorius tikrai neturėtų jokių galimybių naudotis aukštos pridėtinės vertės produktais, kurie yra gaminami Lietuvoje, bet draudimas vien tik viską drausti nieko neišspręs“, – sakė V. Janulevičius.

„Lietuviškas verslas sąžiningai prekiauja, nepadeda jokiom priemonėm Rusijai, visaip kaip atsiriboja ir yra atsijungęs nuo Rusijos – tiesiogiai ar netiesiogiai. Tikriausiai bendromis pastangomis tą pavyks išlaikyti“, – teigė ir A. Romanovskis.

Verslas taip pat pabrėžia, kad nuo šių metų sausio 1 d. sankcijos Rusijai Europos Sąjungos (ES) mastu yra stiprinamos, o Lietuva yra valstybė-kelrodis, rodantis pavyzdį ekonominėje sankcijų kovoje su agresore.

Visgi sutinkama, kad pakeitimai reikš ne tik didesnį valstybės pasitikėjimą verslais, tačiau ir didesnę jų pačių atsakomybę – patikslintus draudimus pažeidusių įmonių eksportas gali būti uždraustas pilna apimtimi.

„Daugiau priėmimo pačiam verslui, įmonėms atsakomybės. Ir jeigu, aišku, tos sankcijos bus sulaužytos, tos įmonės neturės galimybių eksportuoti, joms iš viso bus uždraustas eksportas“, – pabrėžė LPK prezidentas.

L. Savickas pridūrė, kad pokyčiai padės taikliau kontroliuoti įmonių eksporto srautus.

Daugiau priėmimo pačiam verslui, įmonėms atsakomybės. Ir jeigu, aišku, tos sankcijos bus sulaužytos, tos įmonės neturės galimybių eksportuoti, joms iš viso bus uždraustas eksportas.

„Nuo sausio 1 d. įsigaliojo ir visoje Europos Sąjungoje galiojantis reglamentas, kuris turi dvi svarbias dedamąsias, kurios ne tik Lietuvoje, bet visur galios: tai vadinamasis „no Russia clause“ arba pasižadėjimas, kai užtikrina eksportuotojas, kad prekės nepasieks Rusijos rinkos ir taip pat sutinka būti kontroliuojamos“, – pažymėjo ekonomikos ir inovacijų ministras.

Tokios pozicijos jau anksčiau pranešė besilaikanti ir Užsienio reikalų ministerija (URM), Eltai nurodžiusi, jog ribojimas turėtų būti taikomas tik sankcijas pažeidinėjančioms įmonėms. Anot URM, ankstesnį Ministrų kabineto nutarimą reikėtų tobulinti ir griežtinti eksporto kontrolę.

ELTA primena, kad gruodžio pradžioje buvusios premjerės Ingridos Šimonytės vadovaujama Vyriausybė papildė nacionalinį dvejopos paskirties prekių, kurių gabenimas į trečiąsias šalis yra ribojamas, sąrašą.

Į jį įtrauktos skysčių arba dujų filtravimo bei valymo mašinos ir aparatai bei jų dalys, centrifugos, transporto priemonių komponentai, pavyzdžiui, transmisiniai velenai, guoliai, sankabos ir jų dalys, pavarų dėžės ir kt., taip pat kelių vilkikai bei jų dalys.

Viešojoje erdvėje šią savaitę pradėjus plisti nepasitenkinimui dėl praėjusių metų pabaigoje įtvirtinto draudimo, verslo atstovai pokyčius kritikavo kaip įgyvendintus pernelyg skubotai, neišdiskutavus su visomis suinteresuotomis grupėmis ir akcentavo praradimus Lietuvos ekonomikai.

Kaip ketvirtadienį žurnalistams sakė L. Savickas, nuostoliai dėl eksporto draudimo šaliai gali sudaryti daugiau nei 250 mln. eurų.

Politikas taip pat tikino, jog atšauktas draudimas nereikštų, jog Lietuva nėra pasiryžusi ryžtingai įgyvendinti sankcijų agresorei Rusijai, atvirkščiai – padėtų rasti efektyvesnių būdų, kaip užkardyti sankcijų apėjimą ir sumažinti poveikį Lietuvos ekonomikai.

Galutinį sprendimą, kokia apimtimi atšaukti eksporto draudimą, turės priimti Vyriausybė, tai planuojama padaryti artimiausiame posėdyje