- Kornelija Mykolaitytė / ELTA, „Kauno dienos“ inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) informuoja, kad Vyriausybė pritarė VMI pasiūlymui ir protokoliniu sprendimu iki 2021 m. balandžio 30 d. pratęsė mokestinės pagalbos priemonių taikymą nuo COVID-19 nukentėjusioms įmonėms. VMI sudarė naują įmonių, nukentėjusių nuo pandemijos sąrašą, kurioms iki balandžio 30 d. ir dar du mėnesius nebus skaičiuojami delspinigiai, nevykdomi mokesčių išieškojimo veiksmai.
Norėdami sudaryti mokestinės paskolos sutartį (MPS) be palūkanų, į naują sąrašą įtraukti verslininkai prašymą VMI turės pateikti iki balandžio 30 d., kadangi MPS turi būti sudaryta iki birželio 30 d.
„Atsižvelgiant į rudens karantino metu nustatytus veiklos vykdymo ribojimus Ekonomikos ir inovacijų bei Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos patvirtino apribotų veiklų EVRK sąrašą, o remiantis juo, VMI sudarė bei paskelbė naują įmonių sąrašą, kurioms mokestinės pagalbos priemonės bus taikomos ir ateinančius pusę metų“, – sako VMI vadovė Edita Janušienė, pažymėdama, jog vieningas sąrašų naudojimas teikiant pagalbos priemones nukentėjusiems nuo COVID-19 padeda užtikrinti, jog finansinė parama būtų skiriama efektyviai ir tikslingai.
Sudarant naująjį sąrašą mokesčių administratorius atsižvelgė ir į kitus įmonės veiklos rodiklius. Pvz., į sąrašą nėra įtrauktos įmonės (PVM mokėtojos), kurių apyvarta 2020 m. spalio – lapkričio mėn., lyginant su tuo pačiu laikotarpiu 2019 m., nesumažėjo. Į jį nepateko įmonės, įtrauktos į nepatikimų mokesčių mokėtojų sąrašą, taip pat buvo vertinama, ar įmonė nėra bankrutuojanti, likviduojama ir kt. Be to, VMI pasilieka teisę patikrinti, ar įmonė, patyrusi neigiamą COVID-19 poveikį, iš tiesų susidūrė su realiais finansiniais sunkumais.
VMI nukentėjusių mokesčių mokėtojų sąrašą atnaujins kas mėnesį, įvertinusi įmonių (PVM mokėtojų) teikiamus deklaracijų duomenis.
Apie 50 proc. į sąrašą įtrauktų įmonių vykdoma veikla buvo apribota ir pavasarį įvesto karantino metu, ir dabar, tad joms mokestinės pagalbos priemonės yra pratęsiamos. Kita pusė įmonių į sąrašą pavasarį įtrauktos nebuvo, tačiau rudens karantino metu yra laikomos nukentėjusiomis – joms mokestinės pagalbos priemonės yra taikomos nuo 2021 m. sausio 1 d.
Kai įmonė nėra įtraukta į naująjį sąrašą
Įmonės, kurios pavasario karantino metu buvo laikomos nukentėjusiomis nuo pandemijos, tačiau dabar jų veikla nėra apribota, mokestinės pagalbos priemonės (mokesčių nepriemokai, susidariusiai iki 2020 m. gruodžio 31 d.) galioja iki 2021 m. vasario 28 d., per šį laiką jos gali kreiptis į VMI dėl MPS sudarymo.
Verslininkai, kurie į naują sąrašą nėra įtraukti, tačiau dėl COVID-19 taip pat patyrė finansinių sunkumų, dėl mokestinės pagalbos priemonių taikymo netrukus galės kreiptis į mokesčių administratorių. VMI šiuo metu rengia standartizuotą prašymo formą, kurią įmonės turės pateikti per „Mano VMI“. Nepriklausomai nuo prašymo pateikimo laiko, pagalbos priemonės patenkinus prašymą bus taikomos nuo sausio 1 d.
Informacija apie pagalbą verslui dėl COVID-19 skelbiama ir nuolat atnaujinama VMI interneto svetainėje www.vmi.lt, skiltyje „Nukentėjusiems nuo COVID-19“. Šiuo metu visos VMI paslaugos yra teikiamos ir konsultacijos vyksta tik nuotoliniu būdu. Konsultacijas mokesčių klausimais gyventojai gali ją gauti paskambinę 1882 (spausti „5“) ar pateikę paklausimą elektroniniu būdu per „Mano VMI“.
Į naująjį sąrašą nepateko pusė įmonių, buvusių ankstesniame sąraše
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) teigia, kad į naująjį nukentėjusių nuo pandemijos įmonių sąrašą nepateko apie pusė įmonių, buvusių ankstesniame sąraše praėjusiais metais.
„Pakomentuojant, kodėl įmonės iškrito iš buvusio pernai sąrašo, tai yra pagrindinės dvi priežastys – viena, kad jų apyvarta išaugo. Mes vertinome kol kas apyvartas už 2020 metų spalio-lapkričio mėnesį. Tokių įmonių iš 29,6 tūkst., kurios iškrito iš 2020 metų sąrašo, buvo beveik 15 tūkst.“, – trečiadienį Seimo Biudžeto ir finansų komiteto posėdyje sakė VMI Audito ir paramos auditui departamento vyresnioji patarėja Rūta Giedrienė.
Jos teigimu, dar beveik 10 tūkst. įmonių neatitinka šiuo metu ribojamų ekonominių veiklų sąrašo.
„Dar buvo nemažas kiekis – per 4 tūkst. įmonių – kurios gruodžio 1 dieną neturi nei vieno darbuotojo, tai tokių įmonių mes į naują sąrašą taip pat netraukėme. Išėjo taip, kad 67 tūkst. įmonių sąraše apie pusė yra jau buvusių, kita pusė yra naujų“, – sakė R. Giedrienė.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Budrys po sėkmingos sinchronizacijos: Rusija nebegalės prieš mus naudoti energijos kaip ginklo
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) valstybės sekretoriui Markui Rubio sveikinant Baltijos šalis sėkmingai įgyvendintos sinchronizacijos proga, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys tikina – Rusija niekada nebegalės panaudoti energijos...
-
Skvernelis: mokesčių ir antrosios pakopos keitimo projektai koalicijai bus pateikti artimiausiu metu
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis sako koalicinėje taryboje išgirdęs patvirtinimą, jog siūlymai mokesčių bei antrosios pensijų pakopos sistemos pokyčiams valdantiesiems bus pristatyti artimiausiomis savaitėmis. ...
-
Testas išlaikytas: viskas vyko net sklandžiau nei tikėtasi
Sekmadienį Lietuvai ir kitoms Baltijos valstybėms prisijungus prie kontinentinės Europos elektros tinklų, procesą koordinavusios elektros perdavimo sistemos operatorės „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis sako, kad procesas vyko s...
-
LEA vertinimas: kas labiausiai lėmė naftos, degalų ir biokuro kainas
Dėl Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ir Kinijos vykdomos užsienio politikos Brent naftos kaina praėjusią savaitę sumažėjo 2,5 proc., skelbia Lietuvos energetikos agentūra (LEA). Agentūros teigimu, Lietuvoje antrą savaitę iš eilės pigo deg...
-
Skvernelis: turime galvoti, kas bus 2029–2030-aisiais ir pasiruošti
Seimo pirmininkas Saulius Skvernelis pabrėžia, kad nėra jokio rašytinio susitarimo, nustatančio, jog ši Vyriausybė skirs 5–6 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP) gynybos reikmėms. Anot politiko, dabar svarbiausia yra išgirs...
-
„Litgrid“: sinchronizavimas įtakos elektros kainoms neturėjo: kodėl jos didėjo?
Praėjusį sekmadienį įvykęs Baltijos šalių elektros tinklų sinchronizavimas su kontinentine Europa įtakos elektros kainoms neturėjo – jos kaina Lietuvoje per savaitę augo 24 proc. iki 125 eurų už megavatvalandę (MWh) dėl nusilpu...
-
Susisiekimo ministras: džiaugiuosi, kad naujoji Vyriausybė grįžo prie žvyrkelių programos
Rengiantis žvyrkelių programos darbų įgyvendinimui, „Via Lietuva“ pradėjo kelių su žvyro danga tyrimus bei konstrukcijos būklės vertinimus, rašoma bendrovės pranešime. Remiantis šių tyrimų rezultatais, bus apskaiči...
-
Prie valstybinių IT projektų prisideda Valdysenos departamentas
Pasikeitus valdantiesiems, aštuonioliktosios Vyriausybės iniciatyva sukurto Valdysenos departamento, žinomo kaip „StartupGov“, direktorius Eimantas Norkūnas teigia, kad darbai bus tęsiami. Jis tikino, kad departamentas ir toliau ie&scaro...
-
KAM telkia gynybos pramonę į strateginius klasterius
Krašto apsaugos ministerija (KAM telkia gynybos pramonę į klasterius strategiškai svarbiose srityse: amunicijos ir sprogmenų, dronų bei kritinės karinės technikos gamybos ir remonto, pirmadienį pranešė ministerija. ...
-
Jeglinskas: reikia liberalizuoti ginklų gamybą, keisti šių įmonių pavaldumą
Reikia keisti valstybinių gynybos pramonės įmonių valdymą, perduodant jas Krašto apsaugos arba Ekonomikos ir inovacijų ministerijoms, sako Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas. ...