- Tomas Kavaliauskas, LRT TV naujienų tarnyba, LRT.lt
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Vyriausybės programos priemonių plane deklaruojami siekiai mažinti energijos naudojimą, į energetikos sistemą labiau integruojant atsinaujinančius energijos išteklius, įtraukiant ir buitinius vartotojus.
Numatoma apsispręsti dėl antrosios elektros jungties su Švedija galimybės, bet neužsimenama apie kogeneracines jėgaines Vilniuje ir Kaune. Energetikos ekspertai vyriausybės plane pasigenda konkretumo ir stebisi, kaip žadama pagrįsti planus, kuriuose deklaruojami siekiai nagrinėti galimybes.
Vyriausybė savo programos priemonių plane, neatsisakydama toliau plėtoti didžiuosius energetinius projektus, žada į energetikos sektorių įtraukti ir buitinius vartotojus. Pasak energetikos ministro, tokių atsinaujinančios energetikos gamintojų, iš kurių būtų superkama elektra, žadama didinti 100 kartų iki beveik 35 tūkst.
„Tikslas labiau sumažinti biurokratinę naštą, kad vartotojui būtų labai aišku kokius žingsnius reikia padaryti, kad jis galėtų įsirengti tokius įrenginius ir gaminti energiją pats sau“, – sakė energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas.
Vyriausybė planuoja apsispręsti, ar reikia antrosios „NordBalt“ jungties su Švedija, kuri sujungtų ne Lietuvą, o Latviją ir Švediją. Bus sprendžiama ir dėl jungties su Vakarų Europa per Lenkiją išplėtimo, o pripažinus SGD terminalą regioniniu bus svarstoma apie paties laivo „Independence“ išpirkimą. Tiesa, visi apsisprendimai bus ne šiemet ir ne kitąmet, o šios valdančiosios kadencijos pabaigoje.
„Suminiai efektai, kurie pateikiami priemonių įgyvendinimo plane, bus 2019–2020 m. Tai progresas ir pažanga bus nuolatiniai, bet didžiausias efektas bus, aišku, kadencijos pabaigoje“, – kalbėjo ministras.
Žadama spręsti ir dėl Kruonio hidroelektrinės galios didinimo – 5-ojo elektrinės agregato. Apsispręsti dėl papildomos sausumos vėjo elektrinių galios, kuri šiuo metu jau išnaudota. Daugiau dėmesio dar šiemet žadama viešųjų pastatų renovacijai, nes, pasak ministro, iki šiol nė vienas nėra renovuotas. Tačiau vyriausybės plane neliko vietos Vilniaus ir Kauno kogeneracinėms jėgainėms, nes esą vyriausybė dar neapsisprendė.
„Kai skaitai priemonių tą plano projekto projektą, tai nelabai kas matosi. Jie nagrinės įvairias galimybes ir kažką padarys. Gaunasi taip, kad jie perkelia vyriausybės programą į tą dokumentą, išskaido jį atskirais sakiniais, bet tai nėra priemonių planas. Tai nėra ministerijos darbų planas, nes ką reiškia nagrinėsime, tai kaip tu čia po to atsiskaitinėsi, ar čia pakankamai nagrinėjai, ar nepakankamai nagrinėjai. Tas dokumentas buvo daromas 3 mėnesius, o atrodo, kad jis padarytas per 3 dienas. Tai pirma reakcija labai skeptiška, žiūrint į dokumentus“, – sakė Atsinaujinančių išteklių energetikos konfederacijos prezidentas Martynas Nagevičius.
Nors dauguma sprendimų nukeliami ateičiai, pasak energetikos ministro, šiemet, galbūt kitąmet, vartotojams bus galimybė prie elektros ir dujų tinklų prisijungti keliskart greičiau. Žadama skirti 10 mln. eurų namų ūkiams pakeisti neefektyvius katilus naujais.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Lietuva prašo EK išmokėti 463 mln. eurų RRF subsidiją bei paskolą
Europos Komisija (EK) pirmadienį gavo jau trečią Lietuvos prašymą išmokėti dalį paramos bei paskolos iš Europos Sąjungos (ES) Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano (RRF). ...
-
Keičiasi vartotojų poreikiai: vis dažniau atsižvelgia į produktų kokybę
Lietuvos vartotojams renkantis maisto produktus – pieną, duoną ar mėsą – vis dažniau pasirinkimą nulemia ne tik kaina, bet ir kokybė, liudija „Havas Group“ ir „Norstat“ atliktas tyrimas. ...
-
S. Krėpšta: valstybinis antrosios pakopos pensijų fondas padidintų gyventojų dalyvavimą sistemoje7
Lietuvos banko (LB) valdybos narys Simonas Krėpšta sako, kad mažas Lietuvos gyventojų dalyvavimas antrojoje pensijų pakopoje kyla iš nepasitikėjimo pensijų sistema. Pasak jo, valstybinio antrosios pakopos pensijų fondo įsteigimas padidint...
-
Lietuvos bankas gerina šių metų BVP prognozę
Lietuvos bankas (LB) pagerino birželį skelbtą prognozę – anot jo, šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,2 procento. ...
-
Ministerija patvirtino naują žvyrkelių programą: planuoja išasfaltuoti 750 km šalies kelio ruožų1
Susisiekimo ministerija antradienį patvirtino bendrovės „Via Lietuva“ parengtą 425 mln. eurų vertės žvyrkelių programą. Ją įgyvendinus, šalyje būtų išasfaltuota 750 km žvyrkelių, o neasfaltuotų kelių liktų tik apie pe...
-
G. Šimkus: anksčiau laiko pasiimti lėšų iš pensijų fondų – tik kritiniais atvejais2
Lietuvos banko (LB) valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus pareiškė, kad negali būti palikta jokių „atvirų“ galimybių anksčiau laiko pasiimti antros pakopos pensijų fonduose sukauptų lėšų, išskyrus kritinius atv...
-
Seimas imasi pataisų, kurios atpigintų paskolų refinansavimą
Seimas antradienį priėmė svarstyti įstatymo pataisas, kuriomis siekiama supaprastinti paskolų refinansavimo sąlygas. ...
-
„Lietuvos kelių“ vadovas: šalies keliams sutvarkyti skiriamų milijardų neužtenka3
Blogos būklės Lietuvos keliams ir tiltams sutvarkyti 2025–2028 metais reikėtų iki 8 mlrd. eurų, tačiau geriausiu atveju tam planuojama skirti tris kartus mažiau – apie 2,4 mlrd. eurų, teigia asociacijos „Lietuvos keliai“ vadovas...
-
Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šiemet į šalies biudžetą sumokėjo nemažą sumą1
Per šių metų septynis mėnesius Lietuvoje dirbantys ukrainiečiai šalies biudžetą papildė 65,2 mln. eurų – 25 proc. daugiau nei pernai atitinkamu laikotarpiu, skelbia Socialinės apsaugos ir darbo ministerija (SADM). ...
-
Prezidento patarėja: pensijas turime auginti sparčiau negu darbo užmokestį2
Prezidento vyriausioji patarėja Irena Segalovičienė teigia, kad šalies vadovo Gitano Nausėdos prioritetas šioje Seimo rudens sesijoje yra skurdo ir socialinės atskirties mažinimas. Ji įvardijo šeimų stiprinimo ir pensijų kėlimo p...